Odos vėžio konservatyvus gydymas bei rekonstrukcinė chirurgija - literatūros apžvalga
| Author | Affiliation |
|---|---|
Įvadas. Odos vėžys yra viena dažniausių onkologinių ligų, kurios paplitimas sparčiai auga. Šis piktybinis navikas, dažniausiai prasidedantis epidermyje, turi tris pagrindines formas: bazinių ląstelių karcinoma, plokščialąstelinė karcinoma ir melanoma. Lietuvoje kasmet diagnozuojama apie 1800 odos vėžio atvejų, iš jų 400 – melanomos, o net 15 % atvejų nustatomi pažengusiose stadijose.. Nors chirurginis gydymas išlieka aukso standartas, ne chirurginės alternatyvos, tokios kaip spindulinė terapija, fotodinaminė terapija ir vietiniai vaistai, vis dažniau naudojamos mažiems, paviršiniams ar specifinių tipų navikams gydyti. Tikslas. Išanalizuoti ir apibendrinti literatūrą apie odos vėžio konservatyvų gydymą ir rekonstrukcinę chirurgiją. Metodai. Atlikta literatūros apžvalga naudojant PubMed duomenų bazę, naudojant raktažodžius: „Dermatologija“, „Gydymas“, „Oda“, „Vėžys“, „Rekonstrukcinis“, „Chirurgija“. Rezultatai. Chirurginis gydymas išlieka pagrindinė odos vėžio gydymo forma, o dažniausiai naudojami metodai – linijinis užsiūvimas, odos persodinimas ir audinių perkėlimas. Mažiems defektams tinkamas linijinis uždarymas, o didesniems – pilno ar dalinio storio odos persodinimas. Sudėtingesniais atvejais naudojami vietiniai ar regioniniai lopai, tokie kaip paramedianinis kaktos lopas, ypač nosies rekonstrukcijai. Dažniausiai naudojami nechirurginiai metodai yra spindulinė ir fotodinaminė terapija. 5-fluorouracilas, imikvimodas ir retindoidai nėra rutiniai gydymo pasirinkimai. Išvados. Veido odos vėžio gydymas reikalauja kruopštaus chirurginių ir ne chirurginių metodų pasirinkimo ir jų derinimo, atsižvelgiant į paciento būklę, naviko tipą bei lokalizaciją. Chirurginis gydymas išlieka aukso standartu ir pasirenkamas dažniausiai. Geriausiems funkciniams bei kosmetiniams rezultatams naudojamas linijinis uždarymą, odos persodinimas ir audinių perkėlimas. Kai chirurgine intervencija nėra tinkama, arba chirginius metodus neleidžia paciento amžius dažniausiai renkamasi iš spindulinės ir fotodinaminės terapijos. Vietiniai vaistai dažniau pasirenkami bazinių ląstelių karcinomos atvejais.
Introduction. Skin cancer is a common malignancy with increasing incidence. It typically begins in the epidermis and appears in three main forms: basal cell carcinoma, squamous cell carcinoma, and melanoma. In Lithuania, around 1,800 cases are diagnosed annually, including 400 melanomas, with 15% in advanced stages. While surgery is the gold standard, non-surgical options like radiotherapy, photodynamic therapy, and topical medications are increasingly used for smaller, superficial, or specific tumor types Objective. To review literature on conservative treatment and reconstructive surgery for skin cancer Methods. A literature review was conducted using the PubMed database with keywords: "Dermatology," "Treatment," "Skin," "Cancer," "Reconstructive," and "Surgery." Results. Surgery remains the main approach for skin cancer, with linear closure, skin grafting, and tissue transfer commonly used. Linear closure is suited for small defects, while grafting is used for larger areas. More complex cases may require local or regional flaps, such as the paramedian forehead flap for nasal reconstruction. Nonsurgical methods include radiotherapy and photodynamic therapy, while topical agents like 5-fluorouracil, imiquimod, and retinoids are not routinely chosen. Conclusions. Treating facial skin cancer requires a careful choice and combination of surgical and non-surgical methods, based on patient condition, tumor type, and location. Surgical techniques remain preferred for functional and cosmetic outcomes, while radiotherapy and photodynamic therapy are selected when surgery is unsuitable. Local drugs are usually used especially in cases of basal cell carcinoma.