Magnetinio rezonanso enterokolonografijos reikšmė diagnozuojant uždegimines žarnyno ligas

Abstract

Magnetinio rezonanso tomografijos (MRT) enterokolonografija, tai - tyrimas, kurio metu galime ištirti visą plonąjį ir storąjį žarnyną. Didžiausias tyrimo privalumas, kad galima įvertinti ne tik žarnos spindį, sieneles, pakitimus už žarnos sienelės ribų, bet ir diagnozuoti aktyvią uždegiminę žarnyno ligą, atskirti Krono ligą nuo opinio kolito ir nustatyti Kronos ligos aktyvumo laipsnį. Darbo tikslas- įvertinti MRT enetrokolonografijos galimybę nustatyti uždegiminės žarnyno ligos požymius ir šių parametrų panaudojimą uždegiminių žarnyno ligų diagnostikoje. Metodika. Trisdešimt pacientų kliniškai įtarus aktyvią uždegiminę žarnyno ligą įtraukti į tyrimą. MRT enterokolonografijos tyrimas atliktas kaip šio klinikinio tyrimo dalis. Pagal gautus tyrimo rezultatus pacientai buvo suskirstyti į dvi grupes: kontrolinę ir sergančiųjų aktyvia uždegimine žarnyno liga. Visas žarnynas buvo padalintas į devynis segmentus. Kiekvienas segmentas buvo vertinamas dėl požymių, būdingų uždegiminei žarnyno ligai. Rezultatai. Nustatyta ženkli teigiama koreliacija tarp klinikinių ligos aktyvumo indeksų ir sienelės kontrastinės medžiagos kaupimo savybių, haustrų nebuvimo (atitinkamai r= 0,512, r=0,585, p=0,01), T2 žarnos sienelės hiperintensinio signalo ir reliatyvaus kontrastinės medžiagos kaupimo (r= 0,785, p=0,01). Vidutiniška koreliacija buvo nustatyta tarp klinikinių ligos aktyvumo indeksų ir sienelės storio, opų, reliatyvaus kontrasto kaupimo (atitinkamai r=0,379, r=0,384, r=0,397, p=0,05). Reliatyvus kontrastinės medžiagos kaupimo vidurkis: sergančių Krono liga 183,94±76,16, opiniu kolitu-152,53±72,94, kontrolinėje grupėje-56,33±33,42. Išvados. MRT enterokolonografija su intraveniniu kontrastavimu yra vertingas tyrimo metodas, kuriuo diagnozuojama uždegiminė žarnyno liga ir nustatomi Krono ligos bei opinio kolito uždegiminių ligų aktyvumo laipsniai. MRI enterocolonography is useful for evaluating the small and large bowel. The main examination advantage is not only the possibility to evaluate bowel lumen, walls, extramural changes, but also diagnose active inflammatory bowel disease, distinguish between Crohn‘s disease and ulcerative colitis and determining the degree of activity in Crohn‘s disease. The aim of the study- to identify MRI enterocolonography inflammatory bowel disease signs and the usefulness of these parameters for inflammatory bowel disease diagnosis. Methods. Thirty patients with clinically suspect diagnosis of inflammatory bowel disease were included in the study. MRI enterocolonography was conducted as part of this study. The patients were divided into two groups according to MRI results a control and with active inflammatory bowel disease. The whole intestine was divided into nine segments. Inflammation features was assessed for each bowel segment. Results. Significant positive correlation was found between the clinical disease activity index and enhanced bowel wall, haustral loss (r = 0.512, r = 0.585, p = 0.01), mural T2 weighted signal intensity and relative contrast enhancement (r = 0.785, p = 0.01). Moderate correlations were found between the clinical disease activity index and the mural thickness, ulceration, relative contrast enhancement (r = 0.379, r = 0.384, r = 0.397, p = 0.05). Relative contrast enhancement agent means were: Crohn’s disease- 183.94 ± 76.16, ulcerative colitis- 152.53 ± 72.94 in the control group- 56, 33 ± 33.42. Conclusions. Contrast media enhanced MRI enterocolonography is valuable diagnostic tool for diagnosing inflammatory bowel disease and establishing the degree of disease activity in Crohn’s disease and ulcerative colitis.