Ragenos pažeidimas sergant endokrinine oftalmopatija: prevencija ir gydymas
Greivso oftalmopatija, skydliaukės - akių liga arba su skydliaukės veikla susijusi orbitopatija yra imunomedijuotas uždegiminis sutrikimas, įtraukiantis minkštuosius audinius (periorbitalinė edema, junginės paburkimas), akies obuolio išverstakumą (priekinis akies pasislinkimas), ekstraokulinių raumenų pakenkimą, sukeliantį dvejinimąsi (diplopiją), ragenos pažeidimus ir regos nervo suspaudimą. Greivso oftalmopatija yra dažniausia ir svarbiausia Greivso ligos ekstratiroidinė išraiška. Greivso oftalmopatija skirstoma į tris tipus: paprastąją (neinfiltracinę), pabrinkiminę (infiltracinę), oftalmomiopatiją. Klinikai būdingi bendri hipertirozės simptomai: greitas ir nereguliarus širdies ritmas, dažnas tuštinimasis, padidėjusi skydliaukė, šilumos netoleravimas, nervingumas, irzlumas, nuovargis, rankų drebėjimas, svorio kritimas; taip pat ir Greivso oftalmopatijos simptomai: stiprus akių skausmas, neryškus matymas, iššokusios akys, ragenos neskaidrumas, lagoftalmas, ryškus ar paburkęs regos nervo diskas. Gydymas yra parenkamas pagal Greivso oftalmopatijos sunkumo ir aktyvumo laipsnį. Turintiems regai grėsmingą oftalmopatiją, pirmosios eilės gydymas yra imunosupresinis ar priešuždegiminis, tačiau jei atsakas yra blogas arba liga neaktyvi, būtina nedelsiant atlikti chirurginę intervenciją. Ragenos pokyčių gydymas: tikslinga dažnai (kas valandą) vartoti vietinius tepalus ir antibiotikus. Jei šių ir kitų priemonių, pavyzdžiui, vietinių tepalų ar antibiotikų lašinimo, nepakanka ragenos išopėjimui ir perforacijai išvengti, būtinos laikinos priemonės akių vokų užvėrimui pagerinti. Tai apima blefarorafiją, tarzorafiją, vokų klijavimą, amniono membranų ir botulino toksino taikymą. Suvaldžius ūmią situaciją, būtina nuolat gerinti akių vokų užvėrimą. [...].
Graves’ ophthalmopathy, thyroid - eye disease or orbitopathy associated with the activity of the thyroid gland is an immune mediated inflammatory disorder involving soft tissues (periorbital edema, conjunctival swelling), eyeball protrusion (frontal displace of the eye), double vision (diplopia), corneal damage and compression of the optic nerve. Graves’ ophthalmopathy is the most common and important extrathyroid expression of Graves’ disease. Greives’ ophthalmopathy is divided into three types: non-infiltration, infiltration, ophthalmopathy. The clinic is characterized by general symptoms of Graves’ disease: rapid and irregular heart rhythm, frequent defecation, enlarged thyroid gland, heat loss, nervousness, irritability, fatigue, shaking hands, weight loss. Also, symptoms of Graves' ophthalmopathy: severe eye pain, blurred vision, bulging eyes, corneal opacity, lagopthalmus, bright or swollen disc of the optic nerve. Treatment is based on the severity and activity of Graves' ophthalmopathy. For those with vision-threatening ophthalmopathy, first-line treatment is immunosuppressive or anti-inflammatory, but if the response is poor or the disease is inactive, immediate surgical intervention is required. Treatment of corneal changes: it is advisable to use topical ointments and antibiotics frequently (every hour). If these and other measures, such as instillation of topical ointments or antibiotics, are not sufficient to prevent corneal ulceration and perforation, temporary measures are needed to improve the closure of the eyelids. These include blepharoraphia, tarzoraphy, eyelid adhesion, amniotic membranes, and botulinum toxin. When dealing with an acute situation, it is necessary to constantly improve the closure of the eyelids. A corneal transplant may also be needed. Tarzoraphy is the joining of part or all of the upper and lower eyelids in such a way as to close the eye partially or completely. [...].