Laimo liga: etiologija, epidemiologija, diagnostika ir gydymas

Abstract

Laimo liga arba kitaip vadinama boreliozė – dažniausia pernešėjų (erkių) platinama liga šiaurinio pusrutulio vidutinio klimato zonoje. Ši erkių platinama infekcija pirmą kartą atrasta XX a., o dėl erkėm palankių aplinkos veiksnių, Laimo ligos infekcija ar kitomis erkių sukeltomis ligomis susergama vis dažniau. Žmonėms boreliozę platina infekuotos Ixodes genties erkės maitindamosi krauju. Europoje plačiausiai paplitusi Ixodes ricinus erkės. Laimo ligos (boreliozės) sukėlėjas Borrelia burgdorferi yra gramneigiamos spirochetos. Žmogus užsikrečia Laimo liga, kai užsikrėtusi erkė siurbdama kraują, į žaizdą suleidžia seiles (jose yra borelijų). Užsikrečiama dažniausiai praėjus 48–72 val. po erkės įsisiurbimo. Susirgus borelioze – apie 80 proc. pasireiškia šios ligos patognominis požymis – migruojanti eritema (koncentrinis paraudimas odoje, erkės ikandimo vietoje), eritema būna apie 5 cm skersmens, linkusi didėti. Taip pat mėnesio bėgyje pacientas pajaučia panašius į gripą simptomus – karščiavimą, kaulų laužymą, raumenų skausmą, bendrą nuovargį, limfmazgių padidėjimą. Vėliau negydant ligos maždaug po mėnesio nuo eritemos pradžios gali atsirasti neurologinės sistemos pažaida – ankstyvoji neuroboreliozė: limfocitinis meningoradikulitas su radikulinius skausmu, gali būti ir parezė, kaukolės neuritai (dažniausiai n.facialis parezė). Taip pat Laimo liga sukelia atramos-judėjimo aparato, širdies, odos bei akių pažeidimus bei uždegimus. Boreliozės diagnostikos pagrindimui ankstyvos stadijos metu pakanka kliniškai nustatyti migruojančiąją eritemą, vėliau ELISA ir Western Blot metodais ieškomi IgM ir IgG antikūnai prieš borelijas. Laimo liga yra gydoma antibiotikais, specifinis gydymas priklauso nuo paciento sveikatos būklės, amžiaus bei ligos stadijos. [...]. Lyme disease, also known as borreliosis, is the most common disease transmitted by vectors (ticks) in the temperate zone of the northern hemisphere. This tick-borne infection was first discovered in the 20th century, and due to environmental factors favorable to ticks, Lyme disease infection or other tick-borne diseases are becoming more common. In humans, borellosis is spread by infected ticks of the genus Ixodes when they feed on blood. Ixodes ricinus mites are the most common in Europe. The causative agent of Lyme disease (borreliosis), Borrelia burgdorferi, is gram-negative spirochetes. A person becomes infected with Lyme disease when an infected tick injects saliva (containing Borrelia) into a wound while sucking blood. Infection usually occurs 48 to 72 hours after the tick bites. When borreliosis occurs, about 80 percent of people experience a pathognomonic sign of this disease – migrating erythema (concentric redness in the skin, at the site of tick bite), erythema is about 5 cm in diameter, prone to increase. Also during the month, the patient experiences flu-like symptoms – fever, bone-breaking feeling, muscle aches, general fatigue, swollen lymph nodes. Later, if left untreated, about a month after the onset of erythema, damage to the neurological system can occur – early neuroborellosis: lymphocytic meningoradiculitis with radiculitis pain, paresis, cranial neuritis (usually n.facial paresis). Lyme disease also causes damage and inflammation of the musculoskeletal system, heart, skin and eyes. Clinical detection of migratory erythema at an early stage is sufficient to support the diagnosis of borreliosis, followed by detection of IgM and IgG antibodies against Borrelia by ELISA and Western Blot. Lyme disease is treated with antibiotics, and the specific treatment depends on the patient’s health condition, age and stage of the disease. [...].