Lėtinis pankreatitas: etiologija, šiuolaikinės diagnostikos ir gydymo galimybės
Lėtinis pankreatitas yra lėtinė, negrįžtamai progresuojanti kasos liga, kurios metu kasos parenchima dėl lėtinio uždegimo perauga jungiamuoju audiniu. Pagrindiniai etiologiniai ligos veiksniai yra apibrėžiami Amerikos kasos asociacijos parengtose praktinėse gairėse, TIGAR-O klasifikacijoje (toksinis arba alkoholinis, idiopatinis, genetinis, autoimuninis, pasikartojantis (recurrent) ir obstrukcinis). Svarbiausias ligos rizikos faktorius išsivysčiusiose pasaulio šalyse, lemiantis net 70% visų lėtinio pankreatito atvejų – ilgalaikis alkoholinių gėrimų vartojimas dideliais kiekiais. Pagrindinis skundas, dėl kurio pacientai kreipiasi į medikus - bukas pilvo skausmu epigastriumo srityje, plintantis į nugarą ir stiprėjantis po valgio. Šiuo metu nėra vieno tyrimo, kuris leistų patikimai diagnozuoti LP. Liga diagnozuojama kompleksiškai -vertinat rizikos veiksnius, simptomatiką, kasos funkcijos tyrimus bei radiologinius vaizdus. Ligos diagnozė būna akivaizdi pažengusios ligos atvejais, tačiau ankstyvose ligos stadijose ligą diagnozuoti dažnai sudėtinga, dėl radiologinių pokyčių nebuvimo. Sėkmingam LP gydymui reikalingas multidisciplininis požiūris. Visų pirma, svarbu pašalinti lėtinio pankreatito progresavimą skatinančius veiksnius (pvz.: atsisakyti alkoholinių gėrimų vartojimo, rūkymo ir kt.). Ligos gydymas dažniausiai pradedamas nuo konservatyvių priemonių: pilvo skausmas malšinamas gyvenimo būdo korekcija, medikamentais. Endoskopinės ir chirurginės procedūros taip pat atliekamos norint sumažinant lėtinio pankreatito sukeliamus simptomus, jei medikamentinis gydymas nebeveiksmingas arba norint pasiekti ilgalaikį gydymo efektą, ypač mažinant skausmą. [...].
Chronic pancreatitis (CP) is a long-term progressive inflammatory disease of the pancreatic in which the parenchyma progresses to connective tissue due to chronic inflammation. The main etiological factors of the disease are defined in the practical guidelines developed by the American Pancreas Association, the TIGAR-O classification (toxic or alcoholic, idiopathic, genetic, autoimmune, recurrent, and obstructive). Alcohol is the most important risk factor for the disease accounting for as much as 70% of all cases of chronic pancreatitis. The main symptom is abdominal pain in the epigastric area, spreading to the back and intensifying after a meal. The disease is diagnosed in a complex way - by assessing risk factors, symptomatology, pancreatic function tests and radiological images. The diagnosis of the disease is easy in cases of advanced disease, but in the early stages it is often difficult to diagnose the disease due to the lack of radiological changes. Successful treatment of CP requires a multidisciplinary approach. In particular, it is important to eliminate the factors that contribute to the progression of chronic pancreatitis (e.g., abstinence from alcohol, smoking, etc.). treatment is initiated by conservative methods: abdominal pain is relieved by lifestyle correction, medication. Endoscopic and surgical procedures are also performed to reduce the symptoms if medication is no longer effective or to achieve a longterm treatment effect, especially in reducing pain. Pancreatic enzyme therapy is indicated for the treatment of exocrine dysfunction. The most common complication -pancreatic pseudocysts, which are usually asymptomatic. The aim of this article is to review the etiological risk factors of chronic pancreatitis, the possibilities of modern diagnostics and the latest treatment recommendations based on the latest scientific literature. [...].