Pagyvenusių moterų šlapimo nelaikymas ir gyvenimo kokybė
Date |
---|
2011 |
Darbo tikslas. Įvertinti šlapimo nelaikymą ir gyvenimo kokybę tarp pagyvenusio amžiaus moterų. Tirtųjų kontingentas ir tyrimo metodika. 2009–2010 m. atliktas vienmomentis tyrimas dviejose Lietuvos sveikatos priežiūros įstaigose – miesto vietovėje (Garliava, Kauno rajonas) ir kaimo vietovėje (Kaltanėnai, Švenčionių rajonas) pirminės sveikatos priežiūros grandyje. Tyrimo metu apklaustos pagyvenusio amžiaus moterys (65 m. ir vyresnės), besikreipiančios į bendrosios praktikos gydytoją. Iš viso apklaustos 127 moterys iš dviejų klinikų. Apklausoje taikyti bendrinis gyvenimo kokybės klausimynas SF-36v2 ir specifinis gyvenimo kokybės klausimynas I-QOL, skirtas asmenims su šlapimo nelaikymu. Rezultatai. Vertinant pagyvenusių moterų gyvenimo kokybę pagal bendrinį SF-36v2 klausimyną nustatyta, kad nelaikančių šlapimo bendroji gyvenimo kokybė (42,3 balo) yra statistiškai patikimai blogesnė nei šlapimo nelaikymu nesiskundžiančių moterų (55,4 balo). Tiek fizinės sveikatos požiūriu, tiek dvasinės sveikatos požiūriu nelaikančių šlapimo gyvenimo kokybė yra žymiai blogesnė nei laikančiųjų šlapimą (atitinkamai, 41,7 ir 53,6 balo bei 43,0 ir 57,1 balo; p < 0,001). Visi gyvenimo kokybės aspektai buvo statistiškai patikimai prastesni tarp šlapimo nelaikančiųjų, išskyrus kūno skausmą, kurio įtaka laikančių ir nelaikančių gyvenimo kokybei panaši. Šlapimo nelaikančių pagyvenusių moterų gyvenimo kokybė pagal I-QOL klausimyną buvo statistiškai reikšmingai blogesnė nei laikančių šlapimą (atitinkamai, 64,4 ir 91,6 balo; p < 0,001). Gyvenimo kokybė pagal elgsenos apribojimų, psichosocialinių kliūčių ir ligos gėdijimosi aspektus nelaikančių šlapimo buvo reikšmingai blogesnė nei laikančių šlapimą pagyvenusių moterų. [...].
The aim of the study was to evaluate the impact of urinary incontinence on health-related quality of life in elderly women. Materials and methods. In total, 127 women aged 65 years and older, attending two Primary Health Care Centres located in Garliava and Kaltanenai (both in Lithuania) were enrolled into the study. All of them filled SF-36v2 Health Survey and I-QOL questionnaires. All domains of quality of life were compared between urinary incontinence and urinary continence groups. Results. Incontinent women had a statistically significant worse quality of life as compared with continent women. Those who were incontinent had statistically significantly lower standardized scores on almost all subscales of SF-36v2 as compared with continent women: respectively, physical functioning – 53.7 and 72.1 pts, role physical – 42.4 and 64.0 pts, bodily pain – 42,4 and 41,7 pts, general health perception – 28.1 and 36.7 pts, vitality – 37.4 and 51.2 pts, social functioning – 43.0 and 60.3 pts, role emotional – 47,1 and 62,5 pts, mental health – 44.6 and 54.5 pts (all p < 0.001). The same trend was on summary of physical health (41.7 and 53.6 pts, p < 0.001) and mental health domains (43.0 and 57.1 pts, p < 0.001). Incontinent women had statistically significantly lower scores on subscales of I-QOL: avoidance and limiting behaviour (respectively, 62.0 and 91.6 pts, p < 0.001), psychosocial impacts (68.4 and 96.6 pts, p < 0.001), social embarrassment (61.1 and 93.7 pts, p < 0.001). Conclusions. Urinary incontinence had significantly negative influence on quality of life in elderly women. Differences between incontinent and continent women in quality of life are more clearly detected using the incontinence specific questionnaire.