Miunhauzeno sindromas: apibrėžtis, diagnostika ir gydymas

Abstract

Įvadas. Miunhauzeno sindromas yra fiktyvus sutrikimas, kurį gydytojui itin sunku diagnozuoti ir gydyti. Šioje literatūros apžvalgoje paaiškinami tokios būklės pacientų klinikinio atpažinimo ir gydymo klausimai, pateikiama Miunhauzeno sindromo apibrėžtis. Šios būklės pacientai dažnai elgiasi dramatiškai ir sąmoningai pateikia klaidingus ir (arba) perdėtus simptomus bei informaciją. Jie prašo nuolatinio gydytojų dėmesio, nuolatos kreipiasi į gydytoją (arba į kelis, skirtingų specializacijų gydytojus), prašo nuolat kartoti diagnostinius tyrimus, procedūras, itin nori būti hospitalizuojami ir įrodinėja, kad pagerėjimas dinamikoje yra labai nedidelis arba jo nėra. Gydymo plano laikymasis paprastai nėra teisingas bei adekvatus, o šios būklės pacientai dažnai palieka ligoninę be gydytojo patarimo ar net leidimo. Gydymui parinkti svarbus daugiadalykis požiūris. Tai dažniausiai apima profesinį pirminės sveikatos priežiūros įstaigos gydytojo ir gydytojo psichiatro bendradarbiavimą. Svarbu atvira, palaikanti, nesmerkianti, kantri diskusija su pacientu apie jo būklę, pateikiant aiškų gydymo planą ir tiesą apie Miunchauzeno sindromą. Naudinga ilgalaikė psichoterapija ir nuolatinis paciento stebėjimas. Tikslas − atrinkti ir išanalizuoti ekspertų pateiktą medžiagą apie Miunhauzeno sindromą, jo klinikinį pasireiškimą, diagnostiką bei gydymą. Tyrimo medžiaga ir metodai. Atlikta mokslinių šaltinių paieška, apžvalga bei analizė. Publikacijų paieška atlikta anglų kalba tarptautinėje medicinos duomenų bazėje PubMed, pasitelkiant šiuos raktinius žodžius ir jų derinius: ,,Miunhauzeno sindromas“, ,,sindromas“, ,,klinikinis pasireiškimas“, ,,Miunhauzenas“, ,,diagnostika“. Rezultatai. Taikant teorinės analizės metodus, surastos 66 publikacijos, atitinkančios įtraukimo kriterijus. Kitos 200 publikacijų buvo atmestos, nes neatitiko įtraukimo kriterijų. Išvados. Tikslios Miunhauzeno sindromo priežastys išlieka nežinomos. Dauguma pacientų, sergančių Miunhauzeno sindromu, pabrėžia trauminę vaikystės patirtį (smurtas šeimoje, tėvų nuolatiniai pykčiai ir t.t.). Miunhauzeno sindromas, remiantis iki šiol padarytomis išvadomis, blogai prognozuojamas bei diagnozuojamas, nes pacientai atsisako tinkamo gydymo, t.y. psichoterapijos. Pasirinkusiems psichoterapinį gydymą, šis sutrikimas gali būti visiškai išgydytas. Introduction: Munchausen syndrome is a fictitious disorder that is extremely difficult for doctors to diagnose and treat. This literature review clarifies the clinical recognition and management of patients with this condition, and provides a definition of Munchausen syndrome. Patients with this condition are often dramatic and willfully present false and/or exaggerated symptoms and information. They ask for constant attention from doctors, they constantly go to a doctor (or to several doctors of different fields), they ask for repeated diagnostic tests and procedures, they always want to be hospitalized, and they prove that the improvement of their condition is very little or there is none at all. Adherence to the treatment plan is usually not correct or adequate, and patients with this condition often leave the hospital without a doctor‘s advice or even permission. A multidisciplinary approach to treatment is recommended. This usually involves professional communication between a primary care physician and a psychiatrist. It is extremely important to have an open, supportive, non-judgmental, patient discussion with the patient about his condition, presenting a clear treatment plan, and the truth about Munchausen syndrome. Long-term psychotherapy and continuous monitoring of the patient is also useful and recommended. Aim: to select and analyze the material provided by experts about Munchausen syndrome, its clinical manifestation, diagnostics and treatment. Material and methods: scientific sources were searched, reviewed and analyzed. Publications were searched in English language in the international medical database PubMed. The search was performed using the following keywords and their combinations: Munchausen syndrome, syndrome, clinical manifestation, Munchausen, diagnosis. Results: using theoretical analysis methods, 66 publications meeting the inclusion criteria were found. A further 200 publications were rejected because they did not meet the inclusion criteria. Conclusions: The exact causes of Munchausen syndrome remain unknown. However, most patients with Munchausen syndrome emphasize their traumatic childhood experiences (family violence, constant anger from parents, etc.). Munchausen‘s syndrome, based on the conclusions made so far, is poorly predicted and diagnosed, because patients refuse appropriate treatment, i.e. psychotherapy. However, for those who agree to psychotherapeutic treatment, this disorder can be completely cured.