Antrinė katarakta: dažnis, etiologija ir patogenezė

Abstract

Antrinė katarakta – dažniausia šiuolaikinio kataraktos chirurginio gydymo komplikacija. Antrinė katarakta randasi dėl operacijos metu likusių ant priekinės lęšiuko kapsulės epitelinių ląstelių proliferacijos, augimo, migracijos ir transdiferenciacijos. Kliniškai išskiriami du antrinės kataraktos tipai – perlų ir fibrozinis. Pagrindinis antrinės kataraktos gydymas – Nd : YAG lazerinė kapsulotomija, kuri taip pat gali būti lydima komplikacijų, kuomet reikia papildomų finansinių išteklių. Antrinės kataraktos gydymo JAV išlaidos didesnės už kataraktos chirurginio gydymo išlaidas. Todėl jau ne vieną dešimtmetį daugybė eksperimentų ir klinikinių studijų tyrėjų tiria antrinės kataraktos patogenezę ir ieško jos prevencijos būdų. Posterior capsule opacification (PCO) or secondary cataract is still the most common complication of cataract surgery. PCO results from the proliferation, growth, migration and transdifferentiation of lens epithelial cells left on the anterior capsule at the time of cataract surgery. Two types of PCO that are distinguished clinicaly are the fibrous and the pearl. It can be treated with Nd–YAG laser capsulotomy, but procedure is not without complications and it is not free of costs. For the United States, it has been estimated that the overall expenses for treatment of PCO are exceeded by the costs for cataract treatment itself. Consequently, a lot of experimental and clinical studies have been performed on this topic. They have led to a better understanding of the pathogenesis of the development of PCO and strategies to prevent PCO.