Results of treatment of extrahepatic cholangiocarcinoma at Kaunas university of medicine hospital

Abstract

Ekstrahepatitinių tulžies latakų vėžys yra reta mechaninės geltos pasekmė. Tik radikalus chirurginis gydymas lemia ilgesnį šių ligonių išgyvenamumą. Darbo tikslas. Įvertinti ekstrahepatitinių tulžies latakų vėžio gydymo rezultatus Kauno medicinos universiteto klinikose. Atliktas 57 ligonių, sirgusių ekstrahepatitinių tulžies latakų vėžiu ir gydytų 1996–2001 metais, retrospektyvusis tyrimas. Diagnozė buvo nustatoma ištyrus ultragarsu, kompiuterine tomografija, endoskopine retrogradine bei perkutanine transhepatine cholangiografija. Šešiolika (25 proc.) ligonių gydyti tik simptomiškai. Trisdešimt trys (61 proc.) ligoniai buvo gydyti paliatyviai: biliodigestyvine anastamoze (n=14), tulžies latakų rekanalizavimu operacijos metu (n=10), tulžies latakų stentavimu endoskopuojant (n=6) bei tulžies latakų perkutaniniu transhepatiniu drenažu (n=10). Aštuoniems ligoniams (14 proc.) atliktos radikalios operacijos: 5 tulžies latakų rezekcija su regionine D2 limfonodektomija, 2 tulžies latakų rezekcija kartu su pankreatoduodenine rezekcija, 1 latakų rezekcija kartu su dešine hemihepatektomija. Histologiniai tyrimai patvirtino, kad septynios iš aštuonių rezekcijų buvo radikalios. Iš šios grupės nemirė nė vienas ligonis. Paliatyviai gydytų ligonių mirė aštuoni (4 nuo širdies ir kraujagyslių sistemos komplikacijų, 2 nuo hepatorenalinio sindromo, 1 nuo poliorganinio nepakankamumo, 1 nuo peritonito), o simptomiškai gydytų grupėje mirė penki ligoniai. Įvertinus vėlyvuosius gydymo rezultatus, visos ligonių grupės išgyvenamumo mediana buvo 89 dienos. Iš radikaliai gydytų ligonių nemirė nė vienas (išgyvenamumas nuo 277 iki 1089 dienų, stebėjimas tęsiamas). Paliatyviai gydytų ligonių išgyvenamumo mediana buvo 65 dienos, o simptomiškai gydytų 29 dienos. [...]. Adenocarcinoma of the extrahepatic bile ducts is considered to be a rare cause of obstructive jaundice. Prognosis is poor and only radical surgery can prolong the life of such patients. The aim of study was to evaluate the outcome of treatment of patients having extrahepatic carcinoma of the bile ducts. Patients underwent treatment at Kaunas University of Medicine Hospital. A retrospective study was performed of 57 patients suffering from cancer of extrahepatic bile ducts in 1996 2001. Diagnosis was established by ultrasonography, endoscopic retrograde cholangiopancreatography, percutaneous transhepatic cholangiography and computed tomography. Sixteen patients (25%) received symptomatic treatment. Thirty-three patients (61%), receiving palliative therapy, underwent a biliodigestive bypass (n=14), an intraoperative biliary stenting (n=10), an endoscopic biliary drainage (n=6), or percutaneous transhepatic biliary drainage (n=3). Eight patients (14%) underwent radical resections of bile ducts: five patients had resections of bile ducts with D2 lymphonodectomy, two patients had bile duct resections in combination with pancreatoduodenal resection and one patient had resection of the bile ducts in combination with right hepatectomy. Histological examinations of the resected specimens revealed a curative effect in seven out of eight cases. There were no deaths in the group of radically treated patients. In the group of patients receiving palliative therapy 8 patients died: four patients died because of cardiovascular complications, two patients died of hepatorenal syndromes, one patient died because of multiorgan failure and one died of peritonitis. Five patients died in the group receiving symptomatic treatment. Assessing remote results of treatment, median survival time of patients who underwent resection was 89 days. [...].