Bipolinis sutrikimas: apibrėžimas, klinikiniai bruožai,diagnostika ir gydymas: literatūros apžvalga
Įvadas: Pasaulio sveikatos organizacija bipolinį sutrikimą vertina netgi kaip septintą pagrindinę vyrų negalios priežastį, o tarp moterų – aštuntą. Negydomas bipolinis sutrikimas gali itin suprastinti žmogaus gyvenimo kokybę bei sukelti įvairias priklausomybes, sutrikdyti socialinius santykius ar sukelti norą žaloti save. Yra daug veiksmingų farmakologinio gydymo bei psichoterapijos metodų, kurie sėkmingai stabilizuoja bipolinį sutrikimą, tačiau pacientas turi būti motyvuotas bendradarbiauti su profesionalais, gydytis bei laikytis jam skirtų rekomendacijų. Šioje literatūros apžvalgoje apžvelgiama bipolinio sutrikimo klinika, pagrindiniai diagnostikos iššūkiai bei gydymo principai. Tikslas: atrinkti ir išanalizuoti ekspertų pateiktas bipolinio sutrikimo diagnostikos bei gydymo rekomendacijas. Tyrimo medžiaga ir metodai: buvo vykdoma mokslinių šaltinių paieška, apžvalga bei analizė. Publikacijų paieška atlikta anglų kalba tarptautinėje medicinos duomenų bazėje „PubMed“. Paieška buvo atliekama pasitelkiant šiuos raktinius žodžius ir jų derinius: „bipolinis sutrikimas“, „klinika“, „diagnostika“, „gydymas“, „manija“, „hipomanija“, „depresija“, „nuotaikos sutrikimas“, „psichoterapija“. Rezultatai: taikant teorinės analizės metodus, buvo surastos 33 publikacijos, atitinkančios įtraukimo kriterijus. Kitos 42 publikacijos buvo atmestos, nes neatitiko įtraukimo kriterijų. Išvados: Pagrindinis iššūkis diagnostikoje yra diferencijuoti bipolinį sutrikimą nuo unipolinės depresijos. Norint stabilizuoti bipolinį sutrikimą, reikia paskirti tinkamą kompleksinį gydymą atsižvelgiant į paciento simptomatiką. Vien su farmakoterapija yra sunku pasiekti norimus rezultatus, todėl psichosocialinės intervencijos yra neatsiejama gydymo dalis. Efektyvus gydymas turėtų būti kompleksinis, apimantis medikamentus, psichosocialinę intervenciją bei gyvenimo būdo pokyčius.
Introduction: The World Health Organization estimates bipolar disorder as the seventh leading cause of disability among men and the eight among women. Untreated bipolar disorder can severely impair a person's quality of life and cause a variety of addictions, disrupt social relationships, or cause self-harm. There are many effective methods of pharmacological treatment and psychotherapy that successfully stabilize bipolar disorder, but the patient must be motivated to cooperate with professionals, treat and follow the recommendations given to him. This literature review provides an overview of the bipolar disorder clinic, key diagnostic challenges, and treatment principles. Aim: to select and analyse expert recommendations for diagnostics and treatment of bipolar disorder. Material and methods: scientific sources were searched, reviewed and analyzed. Publications were searched in English language in the international medical database PubMed. The search was performed using the following keywords and their combinations: "bipolar disorder", "clinic", "diagnostics", "treatment", "mania", "hypomania", "depression", "mood disorder", "psychotherapy". Results: using theoretical analysis methods, 33 publications meeting the inclusion criteria were found. A further 42 publications were rejected because they did not meet the inclusion criteria. Conclusions: the main diagnostic challenge is to differentiate bipolar disorder from unipolar depression To stabilize bipolar disorder, appropriate complex effects should be prescribed according to the patient's symptoms. With pharmacotherapy alone, it is difficult to achieve the desired results, so psychosocial interventions are an integral part of treatment. Effective treatment should be comprehensive, involving medication, psychosocial intervention, and lifestyle changes.