Daugiaformė raudonė: literatūros apžvalga

Abstract

Įvadas. Daugiaformė raudonė (DR) yra padidėjusio jautrumo reakcija, kurios klinikinių požymių intensyvumas varijuoja tarp pacientų. Ligos atpažinimas ir laiku skiriamas gydymas išlieka dideliu iššūkiu šiandieną dėl etiologijos įvairiapusiškumo ir plataus spektro gydymo galimybių. Tikslas. Apžvelgti daugiaformės raudonės etiologijos, klinikinių išraiškų, diagnostikos ir gydymo principus. Metodai. Literatūros apžvalga atlikta naudojant PubMed ir UpToDate duomenų bazes. Paieškos metu naudoti raktiniai žodžiai ir jų kombinacijos: daugiaformė raudonė, etiologija, diagnostika, gydymas. Rezultatai. Daugiaformė raudonė – polietiologinis sindromas, tačiau net 90% atvejų siejamas su infekcine kilme. DR būdinga, kad odos ploto pažeidimas siekia iki 10%. Klasikinis DR požymis yra taikinio tipo bėrimas, kuomet bėrimo elementai apvalūs ir trijų spalvų koncentrinių zonų. Gleivinių pažeidimai yra matomi 25 – 60 % sergančiųjų DR. Daugiaformė raudonė dažniausiai diagnozuojama remiantis paciento anamneze ir fizinio ištyrimo duomenimis, lengvos formos DR nereikalauja gydymo ir išnyksta savaime, tačiau tikslingas simptominis gydymas. Išvados. Didžioji dalis DR atvejų yra susiję su infekcijomis, tarp kurių dažniausia HSV infekcija, taip pat medikamentų vartojimu. Klasikinis daugiaformės raudonės požymis yra taikinio tipo bėrimas - bėrimo elementai apvalūs ir trijų spalvų koncentrinių zonų. DR dažniausiai diagnozuojama remiantis paciento anamneze ir fizinio ištyrimo duomenimis, neaiškiais atvejais, siekiant atmesti kitas dermatozes, turėtų būti atliekami laboratoriniai tyrimai ir odos biopsija. Dažniausiai DR nereikalauja gydymo ir išnyksta savaime, tačiau reikšmingas simptominis gydymas. Background. EM is a hypersensitivity reaction that varies in the intensity of clinical signs between patients. Disease recognition and timely treatment remain a major challenge today due to the multifaceted etiology and wide range of treatment options. Aim. To review the principles of etiology, clinical manifestation, diagnostics and treatment of erythema multiforme. Methods. Literature sources were selected from PubMed and UpToDate scientific databases, using the keywords and their combinations: erythema multiforme, etiology, diagnostics, treatment. Results. EM is a polyethiological syndrome, but as many as 90% of cases are associated with infectious origin. EM is characterized by up to 10% damage to the skin area. The typical feature of EM is a targettype rash, where the rash elements are round and have three color concentric zones. Mucosal lesions are seen in 25 – 60% patients with erythema multiforme. EM is usually diagnosed based on the patient’s medical history and physical examination, mild EM does not require treatment and resolves spontaneously but symptomatic treatment is needed. Conclusions. A majority of EM cases are related to infections, mostly HSV infection, as well as medication use. The typical feature of EM is a target-type rash, where the rash elements are round and have three color concentric zones. EM is usually diagnosed on the basis of the patient’s medical history and physical examination, and in unclear cases laboratory tests and skin biopsy should be performed to eliminate other dermatoses. Most cases do not require treatment and resolves spontaneously, although symptomatic treatment is significant.