Ragenos sustiprinimo procedūra pacientams, sergantiems keratokonusu: pirmieji gydymo rezultatai akių klinikoje „Lirema“
| Author | Affiliation |
|---|---|
Socevičienė, Lina | |
Darbo tikslas. Įvertinti ragenos sutiprinimo procedūros (angl. corneal crosslinking, sutrump. CXL) efektą pacientams, sergantiems keratokonusu, praėjus vieneriems metams po atliktos procedūros Akių klinikoje „Lirema“. Tyrimo medžiaga ir metodai. Nuo 2008 m. balandžio iki 2010 m. sausio mėnesio Akių klinikoje „Lirema“ ragenos sustiprinimo procedūra atlikta 28 pacientams, kuriems diagnozuotas keratokonusas. Diagnozė patvirtinta topografijos ir akies priekinio segmento tomografijos tyrimais. Ragenos sustiprinimo procedūra atlikta pagal standartinį protokolą, aprašytą G.Wollensak, E.Spoerl, T. Seiler. Prieš šią procedūrą ir po jos kiekvienam pacientui ištirtas geriausias nekoreguotas regėjimo aštrumas (pagal Snellen), atliktas ragenos topografijos tyrimas, akies priekinio segmento tomografu įvertintas ragenos storis ploniausioje ragenos vietoje, didžiausia ragenos laužiamosios gebos (keratometrijos) reikšmė. Stebėjimo laikotarpis – vieneri metai po atliktos procedūros. Stebėjimo laikotarpiu vertintas regėjimo aštrumas, keratometrijos duomenys, ragenos storis. Rezultatai. Lyginant koreguotą regėjimo aštrumą, maksimalią keratometrijos reikšmę, ragenos storį ploniausiame taške prieš gydymą ragenos sustiprinimo procedūra ir vieneri metai po jos, nustatyta, kad šie duomenys per stebėjimo laikotarpį statistiškai reikšmingai nepakito. Geriausias nekoreguotas regėjimo aštrumo vidurkis nežymiai pagerėjo arba išliko stabilus nuo 0,20 ± 0,22 prieš procedūrą iki 0,28 ± 0,24 vieneri metai po jos (p > 0,05) . Visiems gydytiems pacientams ragenos laužiamoji geba kūgio viršūnėje (Kmax) sumažėjo nuo 54.49 D ± 5,28 D iki 52,07 D ± 4,51 D (p > 0,05). Ragenos storis ploniausiame taške daugeliu atvejų sumažėjo nuo 476,36 μm ± 44,38 μm iki 435 μm ± 43,9 μm (p = 0,057). [...].
Purpose. To evaluate the first results of corneal collagen crosslinking procedure (CXL) for keratoconus patients after one year of the procedure performed in Eye Clinic “Lirema”. Material and methods. During the period from April, 2008 till January, 2010 28 keratoconus patients were treated with corneal crosslinking procedure in Eye Clinic “Lirema”. The diagnosis was confirmed by corneal topography data and analysis of anterior eye segment tomography. CXL was performed according standart epithelium of protocol, described by G.Wollensak, E.Spoerl, T. Seiler. The best corrected Snellen visual acuity, the highest mark of keratometry ( Kmax) and the corneal pachimetry at the thinnest point were evaluated before and one year after the procedure. The period of evaluation of these data after crosslinking – one year. Results. By assessement the best corrected visual acuity, Kmax and thinnest pachymetry data before and after one year of CXL it was find out, that there was no statistical important changes in any of these measurements. Visual acuity has improved or has not changed during the study term: from 0,20 ± 0,22 to 0,28 ± 0,24 after the procedure (p > 0,05). Kmax data in every case reduced from 54.49 D ± 5,28 D before to 52,07 D ± 4,51 D after (p > 0,05). Pachymetry data at the thinnest point decreased from 476,36 μm ± 44,38 μm to 435 μm ± 43,9 μm (p = 0,057). There was no undisarable effects or complications after CXL. Conslusions. Corneal collagen crosslinking procedure haltens progression of keratoconus, allows to preserve visual acuity, stabilizes corneal shape. This procedure helps to avoid penetrating corneal transplantation. There is need for further observation of treated patients to evaluate long term effect and safety of CXL procedure.