Karvių pieno sudėties ir pieno tūrio perskaičiavimo į masę koeficiento tyrimai

Abstract

Norint patikslinti perskaičiavimo (dauginimo) koeficientą, kuris taikomas priimamam pienui perskaičiuoti į masę, tirta Lietuvoje superkamo pieno sudėtis bei tankio svyravimai. Pavasario, vasaros ir rudens sezonu žalio pieno mėginiuose iš įvairių šalies regionų riebalų kiekis svyravo nuo 3,28 iki 4,74 proc., baltymų – 2,87–3,8 proc., sausosios medžiagos – 11,43–13,81 proc. Ištirta žalio pieno tankio ir pieno sausųjų medžiagų, riebalų ir baltymų kiekio tarpusavio priklausomybė. Visais atvejais nustatyta tiesinė priklausomybė, kurią galima išreikšti pirmojo laipsnio lygtimis. Koreliacija tarp pieno tankio ir baltymų kiekio – 0,426, tarp pieno tankio ir riebalų kiekio – 0,313, o tarp pieno tankio ir sausųjų medžiagų kiekio – 0,534. Skirtingu metų sezonu įvairiuose Lietuvos regionuose superkamo pieno tankio vidurkis 20°C temperatūroje yra 1028 kg/m3 (1,028 g/cm3). Taigi, superkamą pieną, kai jo faktinis tankis nėra nustatomas, perskaičiuojant į masę ar tūrį, galima taikyti perskaičiavimo koeficientą 1,028. Milk composition and its density in dairy cows were investigated in Lithuania. The aim of performed study was establisment of more precise conversion coefficient of milk volume to it's mass. The limits of fluctuation of chemical composition of milk and milk density were determined. The correlation coefficient for density of milk and: milk protein (0.426), milk fat (0.313), and dry milk matter (0.534) were estimated. It was determined that precise density of milk, from different regions of Lithuania in different seasons of the year at 20°C temperature is 1028 kg/m3 (1.028 g/cm3). Therefore, the conversion coefficient 1.028 for the supplied milk mass, if the actual density of bulk milk is not being estimated, can be applied in Lithuania.