Orofaringinės disfagijos – svarbaus geriatrinio sindromo – diagnostika ir gydymas

Abstract

Orofaringinė disfagija (OD) − pasunkėjęs rijimas, apibrėžiamas kaip kąsnio suformavimo ir slinkimo iš burnos į proksimalinę stemplės dalį sutrikimas, asmens subjektyviai jaučiamas 10 sekundžių nuo rijimo pradžios. Tai vienas svarbių geriatrinių sindromų, kurio paplitimas senyvo amžiaus žmonių bendruomenėje 13-40 proc., tarp hospitalizuotų senų pacientų – 20-47 proc., tarp senatviškai silpnų ir sergančių neurologinėmis ligomis ilgalaikio gydymo įstaigose – iki 60 procentų. OD pasireiškia geriatriniams pacientams, sergantiems Parkinsono liga, galvos smegenų insultu, galvos-kaklo navikais, demencija, esant burnos sausmei. Siekiant užtikrinti pakankamą šių pacientų mitybą, labai svarbu laiku diagnozuoti orofaringinę disfagiją ir skirti gydymą. OD diagnostikos aukso standartu laikomas videoradiologinis tyrimas (angl. videofluoroscopy, toliau – VFS) ir videoendoskopinis rijimo įvertinimas (angl. fiberoptic endoscopic evaluation of swallowing, toliau – FEES). Klinikinėje praktikoje dažniausiai atliekamas vandens gėrimo mėginys. Sergant orofaringine disfagija, progresuoja kompleksinis paciento gyvenimo kokybės, apimančios ne tik fizinę, bet ir emocinę bei psichologinę paciento sveikatą, blogėjimas. Šis sutrikimas neigiamai veikia ir paciento artimųjų gyvenimo kokybę. Dažniausiai taikomos pacientų gyvenimo kokybės vertinimo priemonės yra rijimo sutrikimo sukeliamos negalios indeksas; rijimo, lemiančio gyvenimo kokybę, klausimynas; rijimo įvertinimo anketa EAT10. [...]. Oropharyngeal dysphagia (OD) is difficulty in swallowing, which is defined as a disorder of bite formation and movement from mouth to esophagus, which is subjectively felt within 10 seconds of swallowing. This is one of the important geriatric syndromes, with a prevalence ranging from 13% to 40% in the elderly in the community, 20% to 47% in hospitalized elderly patients, and from frail and neurological patients in long-term care institutions to 60%. OD occurs in geriatric patients with Parkinson’s disease, stroke, head and neck cancer patients, in patients with dementia, xerostomy. Timely diagnosis and treatment of oropharyngeal dysphagia are essential to ensure adequate nutrition in these patients. Videofluoroscopy (VFS) and Fiberoptic endoscopic evaluation of swallowing (FEES) are used to identify and evaluate oropharyngeal dysphagia. These methods are considered the “gold standard” for diagnosis of oropharyngeal dysphagia. In clinical practice the most commonly used test to identify oropharingeal dysphagia is water drinking sample. In patients with oropharyngeal dysphagia the quality of life is very poor and extends beyond the physical, emotional, and psychological health of the patient, but also severely affects the patient’s loved ones. Patients’ quality of life is usually assessed by Dysphagia Handicap Index (DHI), Swallowing Quality of Life Questionnaire (SWAL-QoL / SWAL-CARE), Swallowing Screening Tool (EAT-10). Treatment of Oropharyngeal Dysphagia is complex − electrostimulation of swallowing muscles, exercise, modified diet – this produces the best results.