Aktininė keratozė - ikinavikinė odos liga. Literatūros apžvalga
Author | Affiliation | |
---|---|---|
Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninė Kauno klinikos |
Šeimos gydytojo studijos
Aklininė keratozė (toliau - AK) - ikivėžinis odos susirgimas, pasireiškiantis kūno spalvos (rusvomis) šiurkščiomis arba pleiskanojančiomis dėmelėmis arba plokštelėmis. Dažniausiai jos susiformuoja saulės nepridengtose kūno vietose (veido, dažniausiai nosies, viršugalvio, ausų odoje). Svarbiausias rizikos veiksnys - ilgalaikis ultravioletinių (toliau - UV) saulės spindulių poveikis. UVA spindulių sukeltas fotooksidacinis stresas netiesiogiai skatina keratinocitų DNR mutacijų atsiradimą, o UVB spinduliai tiesiogiai pažeidžia DNR ir RNR. Tinkamo gydymo metodo parinkimas - individualus procesas, kuris priklauso nuo AK lokalizacijos, pažaidų daugybiškumo, paciento amžiaus ir kt. Gydymas skirstomas į vietinį medikamentinį ir destrukcinį. Esant pavieniams AK atvejams, rekomenduojama rinktis destrukcinius metodus: krioterapiją ir kiuretažą su (be) elektrokoaguliacija. Kiuretažui pirmenybę reikėtų teikti, esant storoms, hiperkeratozinėms AK. Lazeris ir ekscizija - antrojo pasirinkimo metodai, gydant rezistentiškus arba recidyvuojančius AK atvejus. Jei odos pažeidimas kelia įtarimą dėl galimo piktybėjimo, būtina atlikti pažeistos vietos biopsiją arba eksciziją. Kai nustatomos dauginės AK, jas gydyti derėtų vietinio poveikio medikamentais (0,5 proc., 5 proc. 5-fluorouracilu (toliau - 5-FU), 3,75 proc., 5 proc. imikvimodu ir 0,015 proc., 0,05 proc. ingenolio mebutatu) ir fotodinamine terapija (toliau - FDT). Iki 20 proc. atvejų AK progresuoja į plokščiųjų ląstelių karcinomą (toliau - PLK), todėl jas būtina gydyti.
Actinic keratosis (AK) precancerous skin condition occurring with body-coloured or reddish-brown rough or scaly patches or plaques that appear on the skin. They are usually formed in areas of the body that have received a lot of sunlight (on the skin of the nose, scalp, ears, face). The most important risk factor is long-term exposure to the ultraviolet (UV) sun rays. UVA photooxidative stress indirectly promotes keratinocytic DNA mutations, while UVB directly damages DNA and RNA. The choice of the appropriate treatment method is individual, taking into account the localization, count of lessions, age of the patients and etc. Treatment is divided into topical and destructive. For individual AK, destructive methods are recommended: cryotherapy and curettage with or without electrocoagulation. Curettage should be preferred in thick, hyperkeratotic AK. Meanwhile, laser and excision should be the second choice for treatment-resistant or relapsed AK. If skin damage is suspected due to a possible malignant process, a biopsy or excision of the altered site should be performed. Meanwhile, first-line methods for multiple AK include topical drugs (0.5 %, 5 % 5-fluorouracil (5-FU), 3.75 %, 5 % imiquimod, and 0.015 %, 0.05 % ingenol mebutate) and photodynamic therapy (PDT). Up to 20 % cases of AK progress to squamous cell carcinoma (SSC) and require treatment.