Rūkymas ir antrojo tipo cukrinis diabetas

Abstract

Darbo tikslas. Nustatyti ryšį tarp rūkymo ir antrojo tipo cukrinio diabeto rizikos. Tyrimo medžiaga ir metodai. Atvejo grupę sudarė 234 pacientai, kuriems pirmą kartą diagnozuotas ir patvirtintas antrojo tipo cukrinis diabetas 2001 metais. Kiekvienam atvejui pagal lytį ir amžių (±5 metai) parinkta kontrolinė grupė santykiu 1:2. Ją sudarė 468 tiriamieji, nesirgę antrojo tipo cukriniu diabetu. Atlikta tiriamųjų anketinė apklausa. Į klausimyną įtraukti klausimai apie asmens amžių, lytį, kūno masės indeksą, šeimos ligos istoriją, išsimokslinimą, mokymosi metų skaičių, profesinę veiklą, mitybos įpročius, alkoholinių gėrimų vartojimą, rūkymą, fizinį aktyvumą bei stresą. Duomenų analizei taikyta sąlyginė logistinė regresija. Apskaičiuoti šansų santykiai, jų 95 proc. pasikliautinųjų intervalų ribos bei p reikšmė kitimui. Rezultatai pateikti įvertinus cukrinio diabeto šeiminę anamnezę, kūno masės indeksą, suvalgomo maisto kiekį, valgymo greitį, sūdyto ir riebaus maisto pomėgį, fizinį aktyvumą jaunystėje, rytinę mankštą, mokymosi metų skaičių, stresą, susijusius su minėta liga vieno nepriklausomo kintamojo regresijos modelyje ir alkoholinių gėrimų vartojimą, kuriuos, manoma, tikslinga įtraukti, kaip vieną iš svarbių žalingų įpročių. Rezultatai. Įvertinus galimus iškreipiančiuosius veiksnius, nustatyta statistiškai reikšmingas ryšys tarp antrojo tipo cukrinio diabeto ir rūkymo. Susirgti antrojo tipo cukriniu diabetu didesnė rizika buvo kasdien rūkiusiems (ŠS=2,25; 95 proc. PI 1,03–4,92), kurių rūkymo trukmė – 20–39 metai (ŠS=2,43; 95 proc. PI 1,14–5,20) lyginant su niekada nerūkiusiais. Reikšmingų ryšių tarp rizikos susirgti antrojo tipo cukriniu diabetu ir surūkytų cigarečių skaičiaus per dieną, pakmečių bei metimo rūkyti trukmės metais nenustatėme [...]. The aim of the study was to determine the association between smoking and the risk of type 2 diabetes mellitus. Material and methods. A case-control study included 234 cases with newly confirmed diagnose of type 2 diabetes mellitus and 468 controls who were free of the disease in 2001. Cases and controls were matched by gender and age (±5 years). Information on age, gender, body mass index, family history on diabetes, education level, years of total education, occupation status, nutrition habits, alcohol consumption, cigarette smoking, physical activity, and stress was collected using questionnaire. Conditional logistic regression was used to compute the odds ratios (OR), 95% confidence intervals (CI), and p for trend. The ORs were adjusted for potential confounders such as family history on diabetes, body mass index, speed of eating, portion of food, using of salty and fatty food, physical activity early in life, exercise, years of total education, and stress that were related to type 2 diabetes mellitus in univariate regression model, and alcohol drinking that was associated with the disease. Results. After adjustment for possible confounders, increased risk of type 2 diabetes mellitus was determined for current smokers (OR=2.25; 95% CI 1.03–4.92), who have smoked for 20–39 years (OR=2.43; 95% CI 1.14–5.20), as compared with never-smokers. There were no statistically significant associations between risk of type 2 diabetes mellitus and number of cigarettes smoked a day, number of pack-years, and time after quitting smoking.