Obsesinis kompulsinis sutrikimas: literatūros apžvalga

Abstract

Obsesinis kompulsinis sutrikimas (OKS) yra lėtinis psichikos sutrikimas, pasireškiantis įkyriomins mintims (obsesijomis) ir/ar atsikartojančiais, ritualiniais veiksmais (kompulsijomis). Įkyrios įvairaus pobūdžio mintys sukelia nerimą, kurį pacientai bando įveikti kompulsijomis. OKS serga 2-3% žmonių pasaulyje, tai ketvirtas dažniausiai sutinkamas psichikos sutrikimas po depresijos, socialinės fobijos ir priklausomybinių sutrikimų. OKS gali sirgti ne tik suaugusieji, bet ir vaikai, sutrikimas vienodai būdingas vyrams ir moterims. Statistiniai tyrimų duomenys rodo, kad 50% visų OKS pacientų simptomai pasireiškia vaikystėje ar paauglystėje. OKS sutrikimui būdingas komorbidiškumas – pusei visų pacientų pasireiškia mažiausiai vienas gretutinis psichikos sutikimas – dažniausiai depresija, nerimas, priklausomybė nuo alkoholio ar valgymo sutrikimai. OKS etiologija nėra pilnai išsiaiškinta, tačiau nustatyta, kad ligos išsivystymui įtakos turi neurobiologiniai, psichosocialiniai ir genetiniai veiksniai. OKS diagnostika yra paremta paciento raidos, psichosocialine, sociokultūrine, paciento gyvenimo, šeimos narių anamneze, psichikos sutrikimų diagnostinio – statistinio penktojo leidimo vadovo (DSM)-5 diagnostiniais kriterijais. Simptomatikos sunkumo įvertinimui naudojamas Y. Brauno obsesinis – kompulsinis (Y-BOCS) klausimynas. OKS svarbu diferencijuoti nuo kitų sutrikimų, pasižyminčių kompulsijomis ar tikais: organinių sutrikimų (Huntigtono chorėjos, Tureto sindromo), asmenybinio obsesinio kompulsinio sutrikimo, depresijos ar šizofrenijos spektro sutrikimų. Tyrimai rodo, kad OKS pacientai gėdijasi savo simptomų, delsia kreiptis pagalbos, todėl dažniausiai OKS gydymas pradedamas praėjus 11 metų nuo simptomų atsiradimo. OKS gali būti gydomas pasitelkiant psichoterapiją, farmakoterapiją ar jų kombinaciją. [...]. Obsessive compulsive disorder (OCD) is characterized as chronic mental disorder in which a person has uncontrollable thoughts (obsessions) and/or repetitive, ritual movements (compulsions). Obsessions consists of various thoughts causing anxiety. In order to cope with these thoughts, compulsive movements are subconsciously being used by the OCD patients. OCD is the 4th most common mental disorder after social phobia, depression and substance abuse disorder worldwide. According to statistics, 2-3% of world population suffer from OCD – women and men affected equally. Moreover, OCD is common not only among the adults, but also among children. Research shows that 50% of all OCD symptoms are experienced by children and teenagers. OCD is linked to at least one comorbidity, most commonly depression, anxiety, alcohol abuse, or eating disorder. . Even though there is a lack of research covering OCD epidemiology, it is known that neurobiological, psychosocial and genetic factors have a major impact on OCD development. The Diagnostic and Statistical Manual of Mental Disorders (DSM-5), anamnesis of patient development, psychosocial, sociocultural, family aspects are the main diagnostic tools. Y. Brown Obsessive Compulsive scale is commonly used to evaluate the severity of OCD symptoms. The differential diagnosis between disorders including compulsions and ticks such as organic disorders (Huntington‘s chorea, Tourette‘s syndrome), obsessive – compulsive personality disorder, depression or schizo-spectrum disorders is essential. Patients usually feel ashamed of experiencing OCD symptoms which leads to approximately 11 year treatment delay after the first symptoms occur. OCD treatment consists of psychotherapy, pharmacotherapy, or both. The most efficient treatment is using selective serotonin reabsorption inhibitors (SSRI) and behavioral-cognitive psychotherapy. [...].