Options
Ūminis respiracinio distreso sindromas: kilmė, patofiziologija, diagnostika ir valdymo galimybės
Nepaisant to, kad ūminio respiracinio distreso sindromas (ŪRDS) yra identifikuotas jau prieš daugiau nei 40 metų, jis išlieka viena labiausiai neišaiškintų patologijų, su minimaliom pagalbos galimybėm. Mirštamumas nuo šio klastingo sindromo siekia iki 40 proc. Dėl savo painios ir sudėtingos patogenezės ir agresyvios eigos, gydymo galimybės išlieka labai ribotos. Dabar gyvename tokiu metu, kada kalbėti apie šį sindromą yra itin svarbu, visgi nauja koronaviruso atmaina nepraleidžia progos didinti ŪRDS atvejų skaičių. Norint užkirsti kelią jo progresavimui, kiekvienos srities klinicistas privalo mokėti laiku identifikuoti respiracinio distreso požymius, išmanyti egzistuojančių metodų specifikas ir jas taikyti pagal rekomendacijas arba jei to neleidžia aplinkybės bent jau neatidėliojant nusiųsti pacientą teisingam specialistui. Tą galima pasiekti tik pilnai išmanant šio sindromo kilmę, patogenezę, patofiziologiją, diagnostikos principus ir gydymo metodus bei jų taikymo principus. Taip pat yra be galo svarbu ieškoti naujų tiek nemedikamentinių, tiek medikamentinių priemonių, galinčių efektyviai gydyti ar užkirsti kelią šio sindromo išsivystymui. Dabar yra intensyviai tyrinėjamos įvairios farmakologinės priemonės ŪRDS gydymui. Dauguma jų rodo geras perspektyvas. Tikėtina, kad netolimoje ateityje turėsime daugiau pagalbos galimybių pacientams su šia patologija.
Acute respiratory distress syndrome (ARDS) has been identified more than 40 years ago, nevertheless it remains one of the most obscure pathologies with minimal management possibilities. Death rate from this cunning syndrome is around 40 percent. Because of its sophisticated pathogenesis and aggressive course, means of management remains very limited. We live in a time when talking about this syndrome is crucial, we all know that new strain of coronavirus does not miss a chance to augment the incidence of ARDS. If one wants to prevent it from progressing, every clinician has to have the ability to identify ARDS signs, to know well the existing treatment possibilities and their specifics and to apply them according to guidelines, or if the circumstances does not allow it at least divert the patient to a proper specialist without delays. This is only achievable if one has a strong knowledge about the etiology, pathogenesis, pathophysiology, principles of diagnostics and means of treatment of ARDS. It is also very important to search for new management possibilities either pharmacological or non – pharmacological, that could employ an efficacious treatment or prevention for this pathology. Today many new pharmacological agents are being tried, many of them show positive results. It is likely that in the near future we will have more help possibilities treating people with ARDS.
Medicinos Akademija (MA) |
Lietuvos sveikatos mokslų universitetas (302536989) |