Osteoporozės diagnostikos ir gydymo rekomendacijų apžvalga

Abstract

Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministro įsakymas „Dėl osteoporozės ambulatorinio gydymo kompensuojamaisiais vaistais tvarkos aprašo patvirtinimo“, 2014-04-14, Nr. V-465 iš esmės pakeitė gydytojų supratimą apie trapių kaulų ligą – osteoporozę (OP). Visuomenei senstant, asmenų, patyrusių osteoporozinį lūžį, daugės. Iki šio aprašo OP diagnostikoje svarbiausias buvo kaulo mineralų tankio (KMT) T lygmuo. Pagal aprašą svarbiausiu diagnostikos kriterijumi tapo osteoporozinis lūžis, o nesant lūžio, vertinami lūžių ir griuvimo rizikos veiksniai. Šios rekomendacijos rengtos pasitelkiant ne vienos šalies patirtį. Straipsnio autoriai apžvelgia ir kitų šalių OP profilaktikos, diagnostikos bei gydymo rekomendacijas. Rekomendacijos, kuriems pacientams atlikti DXA, įvairiose šalyse skiriasi. Tačiau populiacijos patikrai dėl osteoporozės ir pacientų atrankai gydymui vien KMT tyrimo nepakanka, todėl daug dėmesio skiriama klinikiniams osteoporozinių lūžių rizikos veiksniams. Pasaulyje plačiai naudojama FRAX skaičiuoklė, kurioje, atsižvelgiant į individualius rizikos veiksnius ir KMT, vertinama osteoporozinių kaulų lūžių rizika per artimiausius 10 metų. Lietuvoje rekomenduojama vertinti kaulų lūžių ir griuvimo rizikos veiksnius. Visiems osteoporoze sergantiems pacientams rekomenduojamas pakankamas kalcio ir vitamino D kiekis, reguliarus fizinis aktyvumas ir griuvimų rizikos valdymas, draudžiamas rūkymas, ribojamas alkoholio vartojimas. Medikamentinis gydymas indikuotinas visiems pacientams, kuriems nustatytas osteoporozinis lūžis (pasireiškęs kliniškai arba besimptomis), nes lūžio buvimas rodo didelę pakartotinių lūžių riziką ir potencialią medikamentinio gydymo naudą. Kitais atvejais sprendimas dėl gydymo priimamas įvertinus kaulų lūžių rizikos veiksnius ir KMT. Vaistai osteoporozei gydyti skirstomi į antirezorbcinius ir anabolinius. [...].