Informuoto paciento sutikimo atlikti anesteziją gavimo praktika ir anestezijos komplikacijų vertinimas Lietuvos anesteziologų-reanimatologų požiūriu

Abstract

Informuoto asmens sutikimas tampa vis svarbesnis kasdienėje anesteziologo praktikoje dėl nuolat didėjančių reikalavimų sveikatos apsaugos standartams. Tačiau šiuo metu nėra vieningos formos. Dažnai anesteziologai, remdamiesi savo patirtimi, patys nusprendžia, apie kokias anestezijos rizikas kalbėti su pacientu, o tokia praktika neatitinka šiuo metu propaguojamos įrodymais grįstos medicinos reikalavimų. Šio tyrimo tikslas buvo įvertinti informuoto asmens sutikimo atlikti anesteziją gavimo praktiką ir anestezijos komplikacijų vertinimą tarp Lietuvos anesteziologų. Atlikta savanoriška ir anoniminė anesteziologų-reanimatologų apklausa. Respondentai turėjo atsakyti į klausimus apie sutikimo atlikti anesteziją gavimo praktiką jų darbovietėje bei atskleidžiančius jų žinias apie informuoto paciento sutikimą. Apklausą užpildė 146 respondentai. Respondentų demografiniai duomenys atspindėjo Lietuvos anesteziologų- reanimatologų bendruomenės demografinę sudėtį. Bemaž 90% pacientų pasirašo sutikimą tą pačią dieną prieš operaciją. 91% respondentų teigė, kad pacientai neperskaito formoje nurodytos informacijos, bet tik 32% manė, kad tai yra todėl, kad jų naudojama sutikimo atlikti anesteziją forma per daug sudėtinga. Dauguma gydytojų nurodė nuo 6 iki 20 kartų didesnį sunkių anestezijos komplikacijų dažnį, nei nurodoma tarptautinėje literatūroje ir vidutiniškai tik 17,3% pateikė tikslius atsakymus. Tik 43,8% respondentų mano, kad esama sutikimo atlikti anesteziją forma apsaugo gydytoją skundų ir teisinio nagrinėjimo atvejais. Informuoto asmens sutikimo atlikti anesteziją procedūra Lietuvoje dažnai neatitinka saugios anestezijos reikalavimų. Gydytojai yra linkę pervertinti komplikacijų riziką, todėl pacientams pateikiama informacija gali ženkliai skirtis. [...]. Introduction. The practice of anaesthesia is becoming increasingly challenging due to rising standards of care, thus it increases the importance of informed anaesthesia-specific patient consent. However, there is a significant variation in the practice of consent worldwide. Anaesthesiologists often use their clinical judgment in deciding which anaesthesia risks to discuss with patients leaving evidence-based medicine behind. The purpose of this study was to determine the practices and opinions of Lithuanian anaesthesiologists regarding informed consent. Materials and Methods. A voluntary and anonymous survey. Participants received questions concerning their daily practice obtaining informed consent for anaesthesia as well as questions regarding the incidence of major anaesthetic complications. Data processing and statistical analysis were performed using MS Excel and SPSS. Results. A total of 146 questionnaires were eligible for processing. Demographics of the survey cohort is reflective of Lithuanian anaesthetic community. Nearly 90% of patients give informed consent on the day and shortly before their surgery. 91% of respondents stated that patients do not read the information provided in the consent form, however, only 32% though that this is due to the complex form and information. Referring to risks of major anaesthetic complications (dental damage, anaphylaxis, awareness and anaesthesia related death), majority of practitioners indicated 6 to 20 fold higher incidences compared to those published previously and on average only 17,3% of answers fell within the predetermined reference range. Only 43,8% of respondents believed that the current form of informed patient consent would be useful in case of complaints or legal challenges. Conclusion. The practice of informed patient consent for anaesthesia often falls short of the expected standard. [...].