Žarnyno ir smegenų ašis bei protarpinis badavimas: naujas požiūris į migrenos simptomų mažinimą
| Author | Affiliation |
|---|---|
Mazaliauskaitė, Liucija | |
| Date | Volume | Issue | Start Page | End Page |
|---|---|---|---|---|
2025-10-21 | 29 | 8 | 544 | 548 |
Šeimos gydytojo studijos
Kiti literatūros šaltiniai redakcijoje
Tyrimo tikslas. Išsiaiškinti žarnyno ir smegenų ašies pokyčių reikšmę migrenos patofiziologijoje ir įvertinti protarpinio badavimo įtaką migrenos simptomų mažinimui. Metodai. Atlikta literatūros apžvalga, remiantis mokslinės literatūros paieškos sistemomis „PubMed“, „Google scholar“, „ScienceDirect“ ir „UpToDate“. Analizuotos pastarųjų penkerių metų publikacijos, siekiant užtikrinti duomenų naujumą, aktualumą ir mokslinį patikimumą. Rezultatai. Apibendrinus analizuotų mokslinių šaltinių duomenis, nustatyta, kad žarnyno mikrobiota veikia centrinę nervų sistemą per imuninę, endokrinę ir humoralinę sistemas. Sutrikus šiam ryšiui, aktyvuojama trigeminovaskulinė sistema, jungianti kaukolės kaulų ir kietojo smegenų dangalo kraujagysles su centrine nervų sistema per trišakio nervo skaidulas. Taip pat padidėja su kalcitonino genu susijusio peptido ir, atitinkamai, glutamato kiekis. Šie pokyčiai siejami su migreniniais galvos skausmais. Žinoma, kad protarpinis badavimas mažina sisteminį uždegimą, reguliuoja bei stabilizuoja gliukozės ir insulino kiekį, skatina ketonų gamybą, veikia žarnyno mikrobiotos sudėtį bei jos priešuždegimines funkcijas. Visi šie pokyčiai retina migrenos priepuolius. Netinkamai taikomas protarpinis badavimas (ypač ilgi badavimo intervalai arba staigus režimo pakeitimas) gali sukelti hipoglikemiją, dehidrataciją arba kalorijų deficitą, kurie gali išprovokuoti migreną. Išvados. Protarpinis badavimas gali būti veiksminga nemedikamentinė migrenos simptomų mažinimo priemonė, tačiau būtina atsižvelgti į badavimo kontraindikacijas, persirgtas ligas, vartojamus medikamentus, bendrą organizmo būklę ir šią mitybos strategiją taikyti individualizuotai.
Aim of the study. The objective of this article is to investigate the role of gut-brain axis alterations in the pathophysiology of migraine and to evaluate the impact of intermittent fasting on the reduction of migraine symptoms. Methods. Publications were selected from PubMed, Google Scholar, ScienceDirect, and UpToDate. Only sources published within the last five years were included to ensure the relevance and scientific reliability of the data. Results. The literature analysis revealed that the gut microbiota influences the central nervous system through immune, endocrine, and humoral pathways. When this connection is disrupted, the trigeminovascular system is activated, which connects the blood vessels of the skull bones and the dura mater to the central nervous system via trigeminal nerve fibres. Additionally, the levels of calcitonin gene related peptide and, consequently, glutamate increase. These changes are associated with migrainetype headaches. It is known that intermittent fasting reduces systemic inflammation, regulates and stabilises the glucose-insulin ratio, promotes ketone production, and affects the composition of the gut microbiota and its anti-inflammatory functions. These changes reduce the frequency of migraine attacks. Intermittent fasting also helps regulate circadian rhythms and improves sleep quality. However, if implemented improperly (especially with prolonged fasting intervals or sudden regimen changes), intermittent fasting may lead to hypoglycemia, dehydration, or caloric deficit, which could trigger migraine onset. Conclusions. Intermittent fasting can be an effective non-pharmacological tool for migraine management when individually tailored and regularly monitored. However, it is not suitable for all patients. In the case of more restrictive forms of fasting, it is advisable to monitor closely for the development of migraine symptoms.