Hipomagnezemija: priežastys, patofiziologija, klinika, diagnostika, gydymas
| Author | Affiliation |
|---|---|
Melamed, Dovydas | |
Apžvalga / Review
Magnis yra ketvirtas pagal gausumą katijonas ir būtinas žmogaus elementas, kaip kofaktorius dalyvaujantis 600 fermentų reakcijose. Jo svarbus vaidmuo perduodant signalą, oksidacinį fosforilinimą, glikolizę, baltymų ir DNR sintezę ir daugelį kitų biologinių procesų. Tyrimo tikslas − apžvelgti naujausią hipomagnezemijos mokslinę literatūrą. Medžiaga ir metodai: literatūros šaltinių apžvalga buvo vykdoma PubMed, Cohrane Library mokslinių duomenų bazėse. Paieškai buvo naudojami raktiniai žodžiai, atrinkti aktualiausi straipsniai. Tyrimo rezultatai. Apie 98 proc. viso kūno magnio kiekio yra minkštuosiuose audiniuose (38%) ir ypač kauluose (60%). Mažas magnio suvartojimas susijęs su didesne mirtingumo rizika ir didesniu širdies ir kraujagyslių sistemos reiškinių, diabeto, insulto, vėžio ir kaulų lūžių dažniu. Dažniausios hipomagnezemijos priežastys būna antrinės, tokios kaip badavimas, alkoholio vartojimas, viduriavimas, pankreatitas. Šią ligą gali sukelti įvairūs vaistai, tokie kaip kilpniai ar tiazidiniai diuretikai, protonų siurblio inhibitoriai, antibiotikai, chemoterapijoje naudojami medikamentai. Epidemiologinių tyrimų duomenimis, magnio kiekis maisto produktuose yra mažesnis nei 30–50 proc. rekomenduojamos paros normos (RDA). Šio elemento absorbcija daugiausiai (apie 80-90 %) vyksta dėl paraceliulinės koncentracijos gradientų skirtumų pasyvios pernašos būdu tuščiojoje ir storojoje žarnoje, o mažoji dalis magnio transportuojama aktyvios pernašos būdu per magnį absorbuojančius kanalus melastatino receptorius (TRPM 6 ir 7) storojoje žarnoje. TRPM 7 yra išreikšti tarp audinių, o TRPM 6 daugiausia pasiskirstę per visą žarnyno ilgį, distalinių kanalėlių ilgį inkstuose, plaučių ir sėklidžių audiniuose. Išvados. Pradiniai ligos simptomai gali būti nespecifiniai, pasireikšti nuovargiu ir mieguistumu. [...].
Aim: to review the latest scientific literature of hypomagnesaemia. Methods: A review of literature sources from PubMed, Cohrane library scientific databases. Certain keywords were used for the search, the most relevant articles were selected. Magnesium is the fourth most abundant cation and an essential human element which is involved as a cofactor in the reactions of 600 enzymes. It plays an important role in signal transduction, oxidative phosphorylation, glycolysis, protein and DNA synthesis, and many other biological processes. About 98% of total body magnesium is found in soft tissues (38%), especially bones (60%). Low magnesium intake is associated with a higher risk of mortality and a higher possibility of cardiovascular events, diabetes, stroke, cancer, and fractures. The most common causes of hypomagnesaemia are secondary such as starvation, alcohol consumption, diarrhea, pancreatitis. This disease can also be caused by various medications such as loop or thiazide diuretics, proton pump inhibitors, antibiotics, chemotherapy. Epidemiological studies have shown that food have less magnesium than 30-50% of the recommended daily allowance (RDA). Absorption of this element is mainly (about 80- 90%) due to differences in paracellular concentration gradients by passive transport in the jejunum and large intestine. Small amount of magnesium is transported by active transport through magnesium-absorbing channels to melastatin receptors (TRPM 6 and 7) in the large intestine. TRPM 7 is expressed among tissues, while TRPM 6 is mainly distributed throughout the intestines, the length of the distal tubules in the kidney, lung, and testicular tissues. The initial symptoms of this disease may be nonspecific and include fatigue and drowsiness. [...].