Čiurnos patempimai ir plyšimai šeimos gydytojo praktikoje
| Date | Volume | Issue | Start Page | End Page |
|---|---|---|---|---|
2025-02-17 | 29 | 2 | 93 | 96 |
Šeimos gydytojo studijos
Tyrimo tikslas. Išanalizuoti ir aptarti įrodymais pagrįstą informaciją apie čiurnos traumų atpažinimą, diagnostiką bei gydymą. Metodai. Taikyta sisteminė mokslinės literatūros ir dokumentų apžvalga bei analizė. Duomenų ieškota „Medline“ („PubMed“), „UpToDate“ bei „Google Scholar“ duomenų bazėse. Atrinkti moksliniai straipsniai, kurių pavadinimas, santrauka arba reikšminiai žodžiai rodė, kad tyrimas tinkamas įtraukti į šią apžvalgą. Iš viso atrinkta, išanalizuota ir apibendrinta 13 straipsnių. Rezultatai. Viena dažniausių problemų, su kuriomis susiduriama skubiosios pagalbos skyriuose, tačiau vis dažniau aptariama ir šeimos gydytojo kabinete, yra raumenų ir skeleto sistemos patologijos, tokios kaip raiščių patempimai ir plyšimai. Čiurnos sąnarys yra viena pažeidžiamiausių kūno vietų, dėl kurios traumų pacientai dažniausiai kreipiasi į šeimos gydytoją. Dažniausios traumos - Čiurnos raiščių patempimas, dalinis arba visiškas raiščių plyšimas. Raiščių traumos skirstomos į tris laipsnius: pirmo laipsnio mikroplyšimai, antro laipsnio - dalinis raiščio plyšimas su nedideliu sąnario nestabilumu, funkcijos bei jėgos sumažėjimu ir trečio laipsnio visiškas raiščio plyšimas, pasireiškiantis sąnario nestabilumu, visišku funkcijos bei jėgos sąnaryje praradimu. Diagnozuojant čiurnos traumas ambulatorinėje grandyje itin svarbi išsami anamnezė ir tikslūs tyrimai, siekiant kuo tiksliau susiaurinti diferencinių diagnozių sąrašą. Raiščio pažeidimui diagnozuoti būtina tiksliai išpalpuoti skausmingiausią vietą ir įvertinti patinimą, kuris dažniausiai prasideda ties šonine kulkšnimi, o vėliau išplinta visoje čiurnoje. Traumos atveju visada pravartu atlikti vaizdinius tyrimus. Jei yra galimybė, auksinis diagnostikos standartas - čiurnos magnetinio rezonanso tomo-grafija. Išvados. Čiurnos sąnarys yra viena dažniausiai pažeidžiamų kūno vietų, dėl kurios traumų pacientai dažniausiai kreipiasi į šeimos gydytoją. Diagnozuojant Čiurnos traumas ambulatorinėje grandyje itin svarbi anamnezė ir išsamūs tyrimai. Nustačius čiurnos sąnario raiščio pažeidimą, gydymą galima pradėti nedelsiant, taikant PRICE algoritmą. Skausmui malšinti rekomenduojama skirti NVNU, o skausmui ir tinimui atslūgus - kuo greičiau pradėti fizinę terapiją, siekiant atkurti mobilumą ir jėgą.
Aim of the study. To analyze and discuss evidence-based information on the recognition, diagnosis, and treatment of ankle injuries. Methods. A systematic review and analysis of scientific literature and documents were conducted. Data were searched in the “Medline” (“PubMed”). “UpToDate”, and “Google Scholar" databases. Scientific articles were selected based on their title, abstract, or keywords indicating that the study was relevant for inclusion in this review. In total, 13 articles were selected, analyzed, and summarized. Results. One of the most common issues encountered in emergency departments - and increasingly in family doctors’ offices - is musculoskeletal pathologies, such as ligament sprains and tears. The ankle joint is among the most vulnerable areas, and patients frequently seek help from general practitioners or family doctors for related injuries. The most common ankle injuries include ligament sprains and partial or complete ligament tears. Ligament injuries are classified into three degrees: first degree - microtears, second degree - partial ligament tear with mild joint instability, decreased function and strength, and third degree - complete ligament tear, resulting in joint instability and total loss of function and strength. When diagnosing ankle injuries in an outpatient setting, it is essential to assess key aspects of the patients history and physical examination to narrow down differential diagnoses. For ligament injury diagnostics, precise palpation of the most painful area is crucial, along with an assessment of swelling, which typically begins at the lateral malleolus and spreads throughout the ankle. Imaging are valuable in evaluating injuries, with ankle MRI being the gold standard for diagnosis when available. Conclusions. The ankle joint is one of the most commonly injured body areas, and patients frequently seek medical attention from family doctors for related traumas. When diagnosing ankle injuries in an outpatient setting, a thorough medical history and comprehensive examinations are essential. If an ankle ligament injury is diagnosed, treatment should begin immediately using the PRICE algorithm. NSAIDs are recom-mended for pain relief, and once pain and swelling subside, physical therapy should be initiated as soon as possible to restore mobility and strength.