Storosios ir tiesiosios žarnos vėžys: diagnostika ir gydymas

Abstract

Kolorektalinis vėžys – piktybinis navikas, susiformuojantis storojoje ar tiesiojoje žarnoje. Tai trečia pagal dažnį onkologinė liga pasaulyje. Kolorektalinis vėžys pasaulyje yra ketvirtoji iš dažniausių vyrų mirties nuo onkologinių ligų priežasčių ir trečioji – moterų. Darbo tikslas - susipažinti su kolorektalinio vėžio diagnostika ir gydymu. Atlikta mokslinės literatūros apžvalga ir analizė. Tyrimo rezultatai parodė, kad dažniausi patologijos rizikos veiksniai yra paciento amžius, šeiminė anamnezė, uždegiminės žarnyno ligos ir anksčiau taikyta spindulinė terapija. Simptomai nėra specifiški – pilvo skausmas, kraujas su išmatomis, skausmingas tuštinimasis ar pasikeitusi išmatų konsistencija bei tuštinimosi dažnis. Galimas pykinimas ar vėmimas, apetito stoka. Auksinis diagnostikos standartas yra kolonoskopija, tačiau prieš operaciją, siekiant nustatyti naviko išplitimą ir tikslią lokalizaciją, atliekamas kompiuterinės tomografijos tyrimas. Storosios žarnos vėžio gydymas yra chirurginis. Taikant laparoskopinę ar atviro tipo operaciją, pašalinama žarnos dalis su naviku ir sritiniais limfmazgiais. Tiesiosios žarnos gydymas taip pat chirurginis. Neoadjuvantinė terapija yra vertingas lokalaus išplitusio rektalinio naviko gydymo metodas. Šiuo metu nėra bendro sutarimo, ar neoadjuvantinis gydymas yra efektyvus, esant radikaliai rezekuotam storosios žarnos vėžiui. Po operacijos gali būti skiriama adjuvantinė terapija. Paprastai taikomas chemoterapijos kursas. Jo tikslas – sunaikinti mikrometastazinius židinius, kurių nepašalino rezekcija. Adjuvantinė chemoterapija yra efektyviausia pacientams, sergantiems III stadijos, į limfmazgius išplitusiu vėžiu. [...]. Colorectal cancer is a malignant tumour that develops in colon and rectum. It is the third most common cancer in the world. Colorectal cancer is fourth most common reason of death from cancer amongst males and third most common among females. Most common risk factors include patients’ age, family history, inflammatory bowel diseases and a history of radiotherapy. Symptoms are not specific for this disease as most common are stomach-ache, stools with blood, painful evacuation of bowel or change in bowel consistency and frequency. Furthermore, nausea, vomiting and loss of appetite may occur. Golden standard for diagnosis is colonoscopy, however CT colonography is necessary before operation to determine localisation and spreading of cancer. Colon cancer treatment is surgical. Cancerous tissue with or without lymph nodes is excised during laparoscopy or open surgery. Surgery is also performed in case of rectal tumour. Neoadjuvant (preoperative) therapy is an effective treatment for locally advanced rectal cancer. However, there is no consensus if neoadjuvant therapy successfully treats colon tumors. Meanwhile, adjuvant therapy is administered after the surgery. The aim of adjuvant therapy is to destroy micrometastatic tissue which wasn‘t resected during the surgical procedure. Postoperative treatment is especially effective in cases of stage III tumours with invasion to lymph nodes. Oxaliplatin based treatment is considered to be the best option in case of stage III cancer. The standard course of treatment is 6 months. However, chemotherapy is associated with multiple side effects such as mucositis, febrile neutropenia, cardiotoxicity, nausea, vomiting, diarrhea and hand-foot syndrome. Benefits of radiation therapy to treat resected colon cancer with negative margins are low. On the other hand, rectal cancer is often treated with postoperative radiotherapy as the treatment is found to be highly effective. [...].