Vaisiaus aritmija: perinatalinio centro patirtis = : Fetal arrhythxmia: experience of one perinatal center

Abstract

Tyrimo tikslas. Nustatyti vaisiaus aritmijos įtaką perinatalinėms baigtims tarp moterų, gimdžiusių 2017-2021 m. Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikose. Tyrimo metodika. Atliktas retrospektyvusis aprašomasis tyrimas, kurio metu išanalizuotos 38 pacienčių gimdymo bei jų naujagimių ligos istorijos. Tyrimo uždaviniai: nustatyti vaisiaus aritmijų paplitimą, įvertinti vaisiaus aritmijos gydymą nėštumo laikotarpiu, išsiaiškinti aritmijos poveikį vaisiui, gimdymo būdui ir gimdymo laiko parinkimui, nustatyti vaisiaus aritmijos įtaką nepalankioms perinatalinėms baigtims. Rezultatai. Vaisiaus aritmijų paplitimas tarp Kauno klinikose gimdžiusių moterų yra 0,3 proc. Dažniausiai nustatyti vaisiaus priešlaikiniai širdies susitraukimai - 79 proc. (30 atvejų), rečiau - tachikardijos (7 atvejai) ir vienas bradikardijos atvejis. Vienai pacientei nėštumo laikotarpiu skirtas gydymas antiaritminiais vaistais. Keturioms pacientėms atliktos cezario pjūvio operacijos dėl įtariamos nestabilios būklės, o iš jų trys atvejai esant dar neišnešiotam nėštumui (trys atvejai dėl supraventrikulinės tachikardijos (SVT) ir vienas atvejis dėl II° atrioventrikulinės blokados (AVB) ir dauginių vaisiaus apsigimimų). Keturiais atvejais nustatyta įgimta širdies yda, vienas naujagimis mirė dėl kompleksinės širdies ydos ir širdies nepakankamumo. Didžiajai daliai naujagimių po gimimo aritmija išnyko. Išvados. Dažniausiai nėštumo laikotarpiu yra nustatomi vaisiaus priešlaikiniai širdies susitraukimai. Įtarus vaisiaus tachikardiją arba bradikardiją turi būti atliktas kruopštus vaisiaus širdies anatomijos ir funkcijos tyrimas dėl galimos įgimtos širdies ydos ir širdies nepakankamumo. Aritmijos etiologija ir vaisiaus būklė yra lemiantys veiksniai tolesnei nėštumo priežiūros ir gydymo taktikai. Aim of the study. To determine the influence of fetal arrhythmias on perinatal outcomes among women who gave birth in 2017-2021 at Hospital of Lithuanian University of Health Sciences Kauno klinikos. Methods. A retrospective descriptive study was performed in which records of birth and disease histories of 38 mothers and their newborns were analyzed. The objectives of the study were to determine the prevalence of fetal arrhythmias, to assess the need for fetal arrhythmia monitoring and treatment during pregnancy, to determine the effect of fetal arrhythmia on the fetus, to determine the influence of fetal arrhythmias on unfavorable perinatal outcomes. Results. The prevalence of fetal arrhythmias among women who gave birth in Kauno klinikos is 0.3 %. Premature heart contractions were the most common fetal arrhythmia 79 % (30 cases), less frequently tachycardia (7 cases) and one case of bradycardia. One patient received antiarrhythmic therapy during pregnancy. 4 patients underwent cesarean section due to suspected fetal distress, 3 of them had preterm birth (3 due to SVT and one due to II° atrioventricular block and multiple fetal malformations). A congenital heart malformation was found in 4 cases, and in one case the newborn did not survive due to a complex heart defect and cardiac decompensation. For most newborns, the arrhythmia resolved after birth. Conclusions. Premature contractions are most commonly detected fetal arrhythmia. In all patients with suspected tachyarrhythmia or bradyarrhythmia, fetal echocardiography should be performed to evaluate cardiac structures and functions due to congenital heart malformations and heart decompensation. Etiology and fetal condition are the main determinants of the management strategy for fetal tachyarrhythmias and bradyarrhythmias.