Apsinuodijimas H1 antihistaminais
| Date |
|---|
2008 |
Antihistaminai – tai didžiulė grupė vaistinių preparatų, kurie skirstomi į pirmosios generacijos centrinį poveikį turinčius H1 receptorių antagonistus (pvz., difenhidraminas) ir antrąją generaciją – neturinčią sedacinio povei- kio H1 blokatorius (pvz., loratadinas). Pirmosios generacijos H1 receptorių blokatoriai slopina ir muskarininius receptorius, todėl gali sukelti anticholinerginį sindromą. Keli nesedaciniai antihistaminai, pvz., terfenadinas ir astemizolis, slopina speci'nius kalio kanalus, repoliarizaciją. Tai kliniškai pasireiškia QT intervalo pailgėjimu ir verpstine skilvelių tachikardija.
Antihistamines comprise a broad class of pharmacologic agents that include the first-generation, centrally acting, H1 – receptor antagonist (eg, diphenhydramine) and the newer, second – generation, nonsedating H1 blockers (eg, loratadine). First – generation H1 – receptor blockers also are potent competitive inhibitors of muscarinic receptors and may cause anticholinergic syndrome. Several nonsedating antihistamines, eg terfenadine and astemizole, are known to inhibit the potassium rectifier currents, whick slows repolarization. This is manifested clinically as prolongation of the QT interval and torsade de pointes. In this review article the are discussed about two general categories of antihistamines and their metabolism, about poisoning with them, cardiac action of antihistamines and other side – effects, treatment problems and prognosis.