Stuburo stabilizavimo ir sensomotorikos pratimų poveikis sergančiųjų išsėtine skleroze pusiausvyrai ir eisenai
Smalinskaitė, Rūta | Komisijos sekretorius / Committee Secretary |
Komisijos narys / Committee Member | |
Komisijos narys / Committee Member |
Kalaušytė A. Stuburo stabilizavimo ir sensomotorikos pratimų poveikis sergančiųjų išsėtine skleroze pusiausvyrai ir eisenai, magistro baigiamasis darbas / mokslinė vadovė doc. dr. I. Rimdeikienė; Lietuvos sveikatos mokslų universitetas, Slaugos fakulteras, Reabilitacijos klinika. – Kaunas, 2016,- 60p.
Tyrimo aktualumas: Išsėtinė sklerozė – lėtinė centrinės nervų sistemos autoimuninė liga, pasireiškianti patologiniais neurologiniais simptomais įvairiose organizmo sistemose. Tai viena iš svarbiausių neįgalumo priežasčių jauname amžiuje. Iki šiol nėra rasta priemonių galinčių visiškai išgydyti šią ligą. Kineziterapija priklauso simptominiam gydymui, kurio tikslas palengvinti ir kompensuoti atsiradusius judėjimo sutrikimus, sergantyjį išlaikyti kuo ilgiau funkciškai nepriklausomą. Šiame darbe yra lyginama skirtingų kineziterapijos pratimų poveikis sergančiųjų išsėtine skleroze pusiausvyrai ir eisenai. Tyrimo tikslas: Nustatyti stuburą stabilizuojančių ir sensomotoriką lavinančių pratimų poveikį sergančiųjų išsėtine skleroze pusiausvyrai ir eisenai. Tyrimo uždaviniai: 1. Įvertinti kineziterapijos poveikį sergančiųjų pusiausvyrai. 2. Įvertinti kineziterapijos poveikį sergančiųjų eisenai. 3. Palyginti dviejų tirtųjų grupių pusiausvyros ir eisenos rezultatus, po stuburo stabilizacimo ir sensomotorikos lavinimo pratimų taikymo. Tyrimo metodai: tyrime dalyvavo 20 pacientų, kuriems diagnozuota išsėtine sklerozė. Ligos forma – recidyvuojanti remituojanti, Išplėstinis negalios vertinimo indeksas 1 - 5,5 balai, lytis: moterys ir vyrai, amžius 24 - 54 metai. Tiriamieji suskirstyti į dvi pratimų grupes: stuburo stabilizavimo (n=10) ir sensomotorikos (n=10). Visiems pacientams kineziterapija taikyta mėnesį, du kartus per savaitę. Ligonių pusiausvyra vertinta prieš ir po kineziterapijos kurso, naudojant Fullerton pusiausvyros vertinimo skalę. Eisena vertinta prieš ir po kineziterapijos kurso, naudojant Dinaminį eisenos indeksą. Išvados: 1. Sergančiųjų išsėtine skleroze pusiausvyra statistiškai reikšmingai pagerėjo po stuburo stabilizavimo pratimų taikymo (p<0,05). 2. Sergančiųjų išsėtine skleroze pusiausvyra statistiškai reikšmingai pagerėjo po sensomotorinių pratimų taikymo (p<0,05). 3. Stuburą stabilizuojantys pratimai statistiškai efektyvesni sergančiųjų išsėtine skleroze pusiausvyrai lyginant su sensomotoriniais pratimais (p<0,05). 4. Sergančiųjų išsėtine skleroze eisena statistiškai reikšmingai pagerėjo po stuburo stabilizavimo pratimų taikymo (p<0,05). 5. Sergančiųjų išsėtine skleroze eisena statistiškai reikšmingai pagerėjo po sensomotorinių pratimų taikymo (p<0,05). 6. Lyginant stuburą stabilizuojančių ir sensomotorinių pratimų efektyvumą tarpusavyje eisenai, nei vieni pratimai statistiškai reikšmingai nėra efektyvesni (p>0,05).
Relevance of the research: Multiple sclerosis –chronic central neurological system autoimmune disease that manifests itself with patological neurological symptoms in various body systems.This is one of the most important reasons of disability in youg age.Physical therapy is considered symptomatic treatement, which aims to easen and compensate theemmergingmovement impairement and to keep the patient functionally independent for as long as possible. This paper compare the results of two different physical therapy exercises for the movement and balance of multiple sclerosis patients. Aim of the paper: To evaluate the effect of spinal stabilization and sensomotoric exercises for the balance and walking of multiple sclerosis patients. Objectives:
- To evaluate the effect of physical therapy for the balance of multiple sclerosis patients.
- To evaluate the effect of physical therapy for the walking of multiple sclerosis patients.
- To compare the walking and balance results of two groups treated in different methods: spinal stabilization and sensomotoric exercises. Research methods:20 multiple sclerosis patients participated in the research. The form of the disesase:relapsing-remitting, expanded disability status scale 1-5,5 points, male and female, aged 24-54. Patients were divided into two groups: spinal stabilization (n=10) and sensomotoric exercises (n=10). All patients were treated by physical therapy for one month, two times a week. The balance of the patients was evaluated before and after physical therapy by using Fullerton advanced balance scale. Walking of the patients was evaluated before and after physical therapy by using Dynamix Gait Index. Conclusions:
- The balanced of multiple sclerosis patients improved significantly after treatment usingspinal stabilization exercises (p<0.05).
- The balance of multiple sclerosis patients improved significantly after treatment using sensomotoric exercises (p<0.05).
- Spinal stabilization exercises were significantly more efficient than sensomotoric exercises in improving balance of multiple sclerosis patients (p<0.05).
- The walking of multiple sclerosis patients significantly improved after treatement using spinal stabilization exercises (p<0.05).
- The walking of multiple sclerosis patients significantly improved after treatment using sensomotoric exercises (p<0.05).
- The effects of spinal stabilization exercises and sensomotoric exercises for walking of multiple sclerosis patients did not differ significantly (p>0.05).