Options
Šunų adenovirozių nustatymas polimerazės grandininės reakcijos metodu
Recenzentas / Reviewer | |
Komisijos sekretorius / Committee Secretary | |
Komisijos pirmininkas / Committee Chairman | |
Komisijos narys / Committee Member | |
Komisijos narys / Committee Member | |
Komisijos narys / Committee Member | |
Komisijos narys / Committee Member | |
Komisijos narys / Committee Member |
Baigiamojo darbo tikslas − įvertinti šunų adenovirusų įtaką sveikatingumui ir paplitimą kliniškai sveikų ir sergančių šunų populiacijoje taikant klinikinius ir molekulinės biologijos metodus. Magistro baigiamąjį darbą sudaro 43 lapai, juose yra pateiktos 4 lentelės, 14 paveikslų, panaudoti 79 literatūros šaltiniai. Tiriamasis darbas buvo atliekamas 2016 − 2018 metais LSMU VA Mikrobiologijos ir virusologijos instituto virusologijos laboratorijoje. Tyrimui buvo surinkti šunų (n=70) išmatų mėginiai − iš kliniškai sveikų (n=13) ir sergančių (n=57) šunų. Iki PGR tyrimo atlikimo mėginiai buvo užšaldyti ir laikyti −18˚C temperatūroje. Atlikus PGR tyrimą sveikų šunų grupėje užsikrėtimas šunų adenovirusais nebuvo nustatytas. Sergančiųjų grupėje nustatyti 9 (15,8 proc.) teigiami atvejai CAV−2 atžvilgiu, o CAV−1 nenustatyti. Vakcinacijos, amžiaus, sezoniškumo ir pasireiškusių klinikinių simptomų įtaka CAV−2 užsikrėtimui nebuvo nustatyta. Papildomai ištyrus sergančiųjų grupę CPV atžvilgiu, nustatyti 28 (49,1 proc.) teigiami užsikrėtimo atvejai. Mišri infekcija (CAV−2 ir CPV) nustatyta 6 (10,5 proc.) mėginiuose, CAV−2 monoinfekcija − 3 (5,3 proc.). Nustatyta, kad adenovirusams patekus į vadą užsikrėtimo rizika ženkliai padidėja lyginant su atskirai laikomais šuniukais (p<0,01). Taip pat prieglaudos šunys buvo dažniau užsikrėtę CAV−2 (p>0,05) ir CPV (p<0,05) nei veislyno šunys. CAV−2 užsikrėtimas ligos baigčiai statistiškai reikšmingos įtakos neturėjo (p>0,05).
The object of this study was to establish canine adenoviruses and evaluate prevalence among sick and clinically healthy dogs by clinical and molecular biology-based methods and health effects. The study consists of 43 pages, including 4 tables, 14 images, and 79 literature sources. The research was carried out in LUHS VA Microbiology and Virology Institute‘s laboratory at 2016-2018. Total of 70 dog feces samples were collected for the study. Sampled dogs were divided into two groups: clinically healthy (n=13) and with signs of Canine adenovirus (n=57). All collected samples were immediately frozen and kept -18˚C temperature until PCR assay. Canine adenoviruses not detected in clinically healthy dogs group using PCR method. In clinically affected dogs group were detected 9 (15.8%) positive cases of Canine adenoviruses type 2, Canine adenoviruses type 1 were not detected. Vaccination, age, a season of the year and clinical signs were not consistent to be associated with CAV−2 prevalence. In addition, clinically affected dogs were examined for Canine parvovirus infection and 28 (49.1%) positive samples were detected. Concomitant infection (CAV−2 and CPV) was detected in 6 (12.3%) dogs with clinical signs. CAV−2 monoinfection was detected in 3 (5.3%) samples. The detection of CAV−2 was higher in common puppy offsprings (p<0.01). Also, shelter dogs were more frequently infected CAV−2 (p>0.05) and CPV(p<0.05) than kennel dogs. The CAV−2 infection did not have a statistically significant effect on dogs mortality (p>0.05).