Options
Juosmens mobilumo įtaka nėščiųjų dubens dugno raumenų funkcinei būklei
Daunoravičienė, Algė |
Samėnienė, Jūratė | Recenzentas / Reviewer |
Zachovajevienė, Brigita | Konsultantas / Consultant |
Kriščiūnas, Aleksandras | Komisijos pirmininkas / Committee Chairman |
Milinavičienė, Eglė | Komisijos narys / Committee Member |
Šakalienė, Rasa | Komisijos narys / Committee Member |
Vainoras, Alfonsas | Komisijos narys / Committee Member |
Kimtys, Algimantas | Komisijos narys / Committee Member |
Rimdeikienė, Inesa | Komisijos narys / Committee Member |
Tyrimo objektas: nėščių moterų dubens dugno raumenys. Tyrimo problema: Dubens dugno disfunkcijos problema Lietuvoje vis dar išlieka aktuali, ne tik dėl didelio paplitimo, nesugebėjimo rasti tinkamos pagalbos, bet ir dėl taikomų neefektyvių gydymo metodų. Darbo tikslas: nustatyti juosmens mobilumo įtaką nėščiųjų dubens dugno raumenų funkcinei būklei. Darbo uždaviniai: įvertinti dubens dugno raumenų jėgos kaitą nėštumo metu kontrolinėje ir tiriamojoje grupėje; įvertinti juosmens mobilumo pokytį nuo 28-tos iki 38-tos nėštumo savaitės kontrolinėje ir tiriamojoje grupėse; įvertinti nėščiųjų amžiaus įtaką dubens dugno raumenų jėgai ir juosmens mobilumui; nustatyti juosmens mobilumo ir dubens dugno raumenų jėgos tarpusavio ryšį. Tyrimo metodika. Buvo tiriama 60 savanorių nėščių moterų, kurios suskirstytos į kontrolinę ir tiriamąją grupes. Pagal amžių tiriamosios buvo suskirstytos į jaunesnių (≤29) ir vyresnių (≥30) grupes. Tiriamajai grupei buvo taikoma sveikatingumo programa baseine. Naudojant dubens dugno raumenų funkcijos matavimo aparatą „Pelvexiser“ buvo atliktas objektyvus dubens dugno raumenų maksimalios jėgos įvertinimas; juosmens mobilumas buvo vertinamas Šoberio testo pagalba. Rezultatai. 38-tą nėštumo savaitę, kontrolinėje grupėje nustatytas juosmens mobilumo (20,03±1,86%, p<0,05) ir dubens dugno raumenų jėgos (25,42 ±2,4%, p<0,05) sumažėjimas, o tiriamojoje – nežymus tiek juosmens mobilumo (2,06±0,96%, p>0,05), tiek dubens dugno raumenų jėgos (1,49±1,72%, p>0,05) sumažėjimas. Pakartotino testavimo metu jaunesnių nei 30 m. grupėje juosmens mobilumo sumažėjimas siekė 9,5±1,74% (p<0,05), vyresnių nei 30 m. grupėje - 15,67±3,29 % (p<0,05). Vyresnių tiriamųjų dubens dugno raumenų jėgos sumažėjimo pokytis (18,57±4,32%,). buvo didesnis nei jaunesnių moterų grupėje (11,75±2,43 %, p<0,05). Kontrolinėje grupėje nustatytas silpnas ryšys (r=0,192) tarp dubens dugno raumenų jėgos ir juosmens mobilumo, o tiriamojoje grupėje - vidutinio stiprumo (r=0,635, p<0,05). Išvados: dubens dugno raumenų jėga nuo 28 iki 38 nėštumo savaitės kontrolinėje grupėje mažėjo (p<0,05), o tiriamojoje liko panaši; vertinant juosmens mobilumo kaitą nėštumo metu kontrolinėje grupėje nustatytas reikšmingas sumažėjimas (p<0,05), o tiriamojoje grupėje stebėta tik mažėjimo tendencija; jaunesnių nei 30 metų nėščiųjų grupėje juosmens mobilumas ir dubens dugno raumenų jėga tiek 28-tą, tiek ir 38-tą savaitę buvo statistiškai reikšmingai didesnė nei vyresnių (p<0,05); juosmens mobilumas įtakoja dubens dugno raumenų funkcinę būklę: išlaikant juosmens mobilumą dubens dugno raumenų jėga nėštumo metu nemažėja. Darbe pateiktos praktinės rekomendacijos.
The problem of research: Pelvic floor dysfunction problem is still actually in Lithuania, not only because of increasing prevalence, inability to find effective help, but also of not effective methods of treatment. Aim of the study: to investigate the influence lumbar spine mobility on functional state of pelvic floor muscles. Tasks of the study: investigate change of pelvic floor muscles strength during pregnancy in control and testing group; investigate change of lumbar spine mobility during pregnancy in control and testing group in 28th and 38th pregnancy week; to investigate the influence of pregnant women age on the state of pelvic floor muscles and lumbar spine mobility; to investigate association between pelvic floor muscles and lumbar spine mobility. Methods: 60 volunteer’s pregnant women were investigated. They were divided into control and testing groups; into in younger (≤29) and older (≥30) pregnant women groups. Testing group has been applied to the aqua health program. Pelvic muscles maximum strength was objectively measured using the device „Pelvexiser“; the lumbar mobility was investigated using Shober test. Results: There were observed lumbar spine mobility (20,03±1,86%, p<0,05) and pelvic floor muscles strength (25,42 ±2,4%, p<0,05) reduction in control group though both lumbar spine mobility (2,06±0,96%, p>0,05) and pelvic floor muscles strength (1,49±1,72%, p>0,05) not significant reduction in testing group in 38th pregnancy week. During repeated testing lumbar spine mobility reduction reached 9,5±1,74% (p<0,05) in younger than 30 years pregnant women group and 15,67±3,29 % (p<0,05) in older group. The change of pelvic floor muscles strength reduction (18,57±4,32%, p<0,05) in older than 30 years pregnant women group was more than in younger (11,75±2,43 %, p<0,05). There were assessed weak association (r=0,192, p<0,05) between pelvic floor muscles and lumbar spine mobility in control group, and medium strong (r=0,635, p<0,05) - in testing group. Conclusion: pelvic floor muscles strength was reducing in 28th and 38th pregnancy week in control group (p<0,05), in testing group – has remained similar; Significant reduction was observed in control group during investigation of lumbar spine mobility change during pregnancy (p<0,05), and in testing group – only tendency to reduce; in younger than 30 years pregnant women group, pelvic floor muscles strenght has been higher than the older both in 28th and 38th pregnancy week (p<0,05); lumbar mobility influence pelvic floor muscle strength: pelvic floor muscle strength has not decreased maintaining the lumbar mobility during pregnancy. There were offered practical recommendations in this study.