Moterų šlapimo nelaikymas sergant policistinių kiaušidžių sindromu
Recenzentas / Reviewer | |
Komisijos pirmininkas / Committee Chairman | |
Minkauskienė, Meilė | Komisijos narys / Committee Member |
Komisijos narys / Committee Member | |
Komisijos narys / Committee Member |
Darbo autorė: Nida Alkevičiūtė-Zenkevičienė Darbo pavadinimas: Moterų šlapimo nelaikymas sergant policistinių kiaušidžių sindromu Tyrimo tikslas: Įvertinti šlapimo nelaikymo dažnį tarp moterų, sergančių policistinių kiaušidžių sindromu (PKS). Uždaviniai: 1. Nustatyti šlapimo nelaikymo pasireiškimo dažnį tarp policistinių kiaušidžių sindromu sergančių moterų. 2. Nustatyti šlapimo nelaikymo pasireiškimo dažnį tarp policistinių kiaušidžių sindromu nesergančių moterų. 3. Palyginti šlapimo nelaikymo dažnį tarp PKS sergančių ir nesergančių moterų. Tyrimo metodai ir dalyviai: Atliktas prospektyvusis anketinis tyrimas, kuriame dalyvavo 18–39 metų amžiaus moterys. Jos skirstytos į PKS sergančių ir kontrolinę grupes (moterys, nesergančios PKS). Vykdyta anketinė tiriamųjų apklausa internete. Respondentės pildė iš keturių dalių sudarytą anketą: bendrieji klausimai (vertinami demografiniai bei antropometriniai duomenys), originalus PKS sukeltų simptomų vertinimo klausimynas, šlapimo ir lyties organų ligų sukelto neigiamo poveikio aprašo trumpoji forma (IDI-6), šlapimo nelaikymo poveikio klausimyno trumpoji forma (IIQ-7). Rezultatai: Anketą užpildė 820 moterų iš kurių 467 neatitiko bendrųjų įtraukimo kriterijų. Tiriamąją grupę sudarė 68 moterys, kontrolinę grupę sudarė 285 moterys. Moterys, kurioms diagnozuotas PKS statistiškai reikšmingai dažniau susiduria su šlapimo nelaikymu lyginant su moterimis, kurios neserga PKS (TG 51,5% (n = 35); KG 32,6% (n = 93), p = 0,004). Krūvio šlapimo nelaikymo (TG 14,7% (n = 10); KG 13,0% (n = 37), p = 0,707), skubos šlapimo nelaikymo (TG 16,2% (n = 11); KG 10,5% (n = 30), p = 0,191), mišraus šlapimo nelaikymo (TG 8,8% (n = 6); KG 7% (n = 20), p = 0,608) pasiskirstymas tarp grupių statistiškai reikšmingai nesiskyrė. PKS gydymo būdai statistiškai reikšmingai nesiskyrė tarp PKS sergančių moterų, patiriančių ŠN simptomus ir ŠN simptomų nepatiriančių moterų (p = 0,558). Statistiškai reikšmingai daugiau PKS sergančių moterų nurodo, jog ŠN vienaip ar kitaip prastina jų gyvenimo kokybę lyginant su moterimis, kurios neserga PKS (TG 51,4% (n = 18); KG 24,7% (n = 23), p = 0,004). Išvados: 1. Šlapimo nelaikymo simptomų dažnis tarp moterų, kurioms medicinos įstaigoje diagnozuotas policistinių kiaušidžių sindromas yra 51,5%. 2. Šlapimo nelaikymo simptomų dažnis tarp PKS nesergančių moterų siekia 32,6%. 3. Policistinių kiaušidžių sindromu sergančios moterys šlapimo nelaikymo simptomus įvardina statistiškai reikšmingai dažniau nei policistinių kiaušidžių sindromu nesergančios moterys p = 0,004. Rekomendacijos: Supažindinti visas moteris, kurioms diagnozuotas PKS, su šlapimo nelaikymo problema ir paskatinti imtis profilaktinių priemonių, siekiant sumažinti šlapimo nelaikymo išsivystymo riziką.
Author: Nida Alkevičiūtė-Zenkevičienė Title: Urinary Incontinence in Women with Polycystic Ovary Syndrome Aim: To evaluate prevalence of urinary incontinence (UI) between women with polycystic ovary syndrome (PCOS). Objectives:
- To establish prevalence of UI in women with PCOS. 2. To establish prevalence of UI in women without PCOS. 3. Compare prevalence of UI between women with and without PCOS. Methods: Quantitative study was conducted. Participants were from 18 to 39 years old. They were divided into two groups: a case group (women with PCOS) (TG) and a control group (women who do not have PCOS) (KG). An online survey was conducted. Respondents filled in a survey consisting of four parts: general questions (demographic and anthropometric), original PCOS symptoms assessment questionnaire, short form of Urogenital Distress Inventory (IDI-6) questionnaire, short form of Incontinence Impact Questionnaire (IIQ-7). Results: Overall 820 women participated in the survey, 467 women were excluded from the study. Case group consisted of 83 women and control group consisted of 285 women. Prevalence of UI in women with PCOS was statistically significantly more frequent compered to women without PCOS (TG 51.5% (n = 35); KG 32.6% (n = 93), p = 0.004). Stress urinary incontinence (TG 14.7% (n = 10); KG 13.0% (n = 37), p = 0.707), urge urinary incontinence (TG 16.2% (n = 11); KG 10.5% (n = 30), p = 0.191), mixed urinary incontinence (TG 8.8% (n = 6); KG 7% (n = 20), p = 0.608) has no statistically significant difference between two groups. There was no statistically significant difference between type of treatment and UI symptoms in women with PCOS (p = 0.558). Statistically significantly more women with PCOS report that UI in one way or another reduce their quality of life compared to women without PCOS (TG 51.4% (n = 18); KG 24.7% (n = 23), p = 0.004). Conclusions: The incidence of UI symptoms among women diagnosed with polycystic ovary syndrome in a medical facility is 51.5%. The incidence of urinary incontinence symptoms among women without PCOS is 32.6%. Women with polycystic ovary syndrome report urinary incontinence symptoms statistically significantly more often than women without polycystic ovary syndrome p = 0.004. Recommendations: Introduce all women diagnosed with PCOS to the problem of urinary incontinence and encourage them to take preventive measures (weight correction, pelvic floor strengthening exercises, etc.) to reduce the risk of developing urinary incontinence.