Socialinių tinklų naudojimo įtaka slaugos studentų nuovargiui ir miego kokybei

SANTRAUKA MUHAMMED RINSHAD MAMPULLI NHALIL Socialinių tinklų naudojimo įtaka slaugos studentų nuovargiui ir miego kokybei. Bakalauro darbo vadovė – dr. Jurgita Gulbinienė. Lietuvos sveikatos mokslų universitetas, Medicinos akademija, Slaugos fakultetas (Slaugos katedra), Kaunas. 2026. 57 psl. Tyrimo tikslas: nustatyti socialinių tinklų naudojimo įtaką slaugos programos studentų nuovargiui ir miego kokybei. Metodologija: Tyrimas atliktas Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Slaugos fakultete. Tyrime dalyvavo 107 studentai. Buvo atliktas kiekybinis tyrimas, naudojant savarankiškai parengtą socialinių tinklų naudojimo klausimyną, skirtą slaugos studentų socialinių tinklų naudojimo modeliams įvertinti, Adriaan J. W. Verco Ulen sukurtą Nuovargio vertinimo skalę ir Daniel J. Buysse 1983 m. sukurtą Pitsburgo miego kokybės klausimą. Rezultatai laikyti statistiškai reikšmingai, kai p 0,05. Pagrindiniai rezultatai: Bendras socialinių tinklų naudojimo lygis tarp bakalauro studijų slaugos studentų buvo aukštas visais studijų metais, dauguma studentų (50,0–63,3 %) nurodė, kad juos naudoja daugiau nei 4 valandas per dieną. Vidutiniai PSQI balai ir šešios subskalės, įskaitant miego efektyvumą, miego trukmę, miego sutrikimus, dienos disfunkciją ir migdomųjų vaistų vartojimą, taip pat buvo analizuojami pagal antrų, trečiųjų ir ketvirtų studijų metų suskirstymą. Tarp šešių subskalių reikšmingų skirtumų nepastebėta, tačiau miego kokybės subskalė artėjo prie statistiškai reikšmingos ribos. Be to, buvo analizuojami ir vidutiniai nuovargio balai skirtingais studijų metais. Statistiškai reikšmingų skirtumų tarp fizinio, protinio ar bendro nuovargio balų tarp skirtingų kursų nerasta. Buvo apskaičiuota koreliacija tarp socialinių tinklų naudojimo ir PSQI (miego kokybės) šešių subskalių ir pastebėta labai silpna koreliacija. Remiantis rezultatais, pastebėta, kad subskalėse buvo nereikšminga ir labai silpna teigiama koreliacija, tik miego latencija parodė statistiškai reikšmingą silpną neigiamą koreliaciją su socialinių tinklų naudojimu. Panašiai, koreliacija tarp socialinių tinklų naudojimo ir nuovargio lygio parodė labai silpnus ir statistiškai nereikšmingus ryšius. Išvados:

1. Slaugos studentai (antro, trečio ir ketvirto kurso) dažnai naudojosi socialiniais. Dauguma studentų juos naudojo ilgiau nei 4 valandas per dieną ir demonstravo nuolatinį įsitraukimą tiek darbo dienomis, tiek savaitgaliais.
2. Slaugos studentai (antro, trečio ir ketvirto kurso) studijų metu patyrė didelį nuovargio lygį ir prastą miego kokybę.
3. Slaugos studentų (antro, trečio ir ketvirto kurso) socialinių tinklų naudojimas nekoreliuoja su patiriamu nuovargiu. Tačiau socialinių tinklų naudojimas turi reikšmingai silpną neigiamą ryšį su miego latencija, o tai rodo, kad didesnis socialinių tinklų naudojimas yra susijęs su trumpesniu užmigimo laiku

SUMMARY MUHAMMED RINSHAD MAMPULLI NHALIL. The impact of social media use on fatigue and sleep quality among nursing student’s bachelor’s thesis supervisor – PhD Jurgita Gulbinienė. Lithuanian University of Health Sciences, Medical Academy, Nursing Faculty (Department of Nursing) Kaunas. 2026; Pages 57. Aim of the study: to determine the impact of social media use on fatigue and sleep quality in nursing program students. Methodology: The research was done at Lithuanian University of Health Sciences, Faculty of Nursing. This study included 107 students. A Quantitative questionnaire survey was given which includes a self-made social media use questionnaire to assess nursing student’s social media usage patterns, Fatigue assessment scale created by Adriaan J. W. Verco Ulen and Pittsburgh sleep quality item made by Daniel. J. Buysse in 1983.The Individual characteristics were asked to fill such as, the gender, age, study year and nationality. Results were considered statistically significant when p 0.05. Main results: The overall level of social media use among Bachelor nursing students was high across all study years, with the majority of students (50.0%–63.3%) reporting more than 4 hours of daily usage. The mean PSQI Scores and the six subscales including sleep efficiency, sleep duration, sleep disturbance, daytime dysfunction, and use of sleep medication were also analysed according to the division of study years second, third and fourth. No significance differences were noted between any of the six subscales, but the sleep quality subscale were approaching to statistical significance. Additionally, the mean fatigue scores were also analysed across study years. No statistically significant differences were found in physical fatigue, mental fatigue, or total fatigue scores between different courses. The correlation between social media use and PSQI(sleep quality) six subscales were calculated, it was noticed that there is a very weak correlation. As per the results, subscales were noted with an insignificant very weak positive correlation with only sleep latency showed a statistically significant weak negative correlation with social media use. Similarly, the correlation between social media use and fatigue levels showed very weak and statistically insignificant relationships. Conclusions:

1. Nursing students (second, third and fourth year) used social media frequently. Most students used them for more than 4 hours per day and demonstrated continuous engagement both on weekdays and weekends.
2. Nursing students (second, third, and fourth year) experienced a substantial fatigue level of fatigue and bad sleep quality.
3. Nursing students' (second, third, and fourth year) social media use does not correlate with perceived fatigue. However, social media use has a significantly weak negative association with sleep latency, suggesting that greater social media use is associated with shorter time to fall asleep.