Hipofizės adenomų pooperacinio gydymo rezultatai: pooperacinės komplikacijos ir endokrininės išeitys
Recenzentas / Reviewer | |
Recenzentas / Reviewer | |
Konsultantas / Consultant | |
Komisijos pirmininkas / Committee Chairman | |
Komisijos narys / Committee Member | |
Komisijos narys / Committee Member | |
Komisijos narys / Committee Member | |
Komisijos narys / Committee Member | |
Komisijos narys / Committee Member | |
Komisijos narys / Committee Member | |
Komisijos narys / Committee Member | |
Komisijos narys / Committee Member |
Darbą atliko: Martyna Ramančiuckaitė Darbo pavadinimas: „Hipofizės adenomų pooperacinio gydymo rezultatai: pooperacinės komplikacijos ir endokrininės išeitys“ Hipofizės adenomos yra gėrybiniai navikai sudarantys 10-15 % intrakranijinių ir 85-91 % turkiabalnio srities navikų [1,3]. Pastaraisiais metais pasaulyje vis daugėja studijų vertinančių šių hipofizės adenomų operacijų efektyvumą. Mūsų darbo tikslas įvertinti pooperacinių komplikacijų dažnį ir endokrinines išeitis, pacientams operuotiems dėl hipofizės adenomų 2007-2014 metų laikotarpyje. Nustatyti endokrininių reguliacijos ašių pakenkimo dažnį, pooperacines komplikacijas ir vėlyvų pooperacinių komplikacijų atsiradimo rizikos veiksnius, pacientams operuotiems dėl hipofizės adenomų. Tyrimo metodai: Tyrimas buvo atliekamas retrospektyviai. Tyrime dalyvavo 153 pacientai, kuriems 2007-2014 m. laikotarpyje buvo atliktos transfenoidalinės hipofizės adenomos šalinimo operacijos. Dokumentiniai duomenys iš ambulatorinių kortelių, esančių LSMU Neurochirurgijos ir Endokrinologijos KP, buvo renkami ir kaupiami duomenų bazėje bei analizuojami naudojant statistinį duomenų analizės paketą SPSS 20.0. Duomenys laikyti patikimais kai p<0,05. Rezultatai: Iš 153 pacientų įtrautų į tyrimą, 59 (38,5 %) pacientai buvo vyrai ir 94 (61,4 %) moterys. Mikroadenoma (<1cm) nustatyta 35 (22,9 %) atvejų, makroadenoma (>1cm) – 118 (77,1 %). Analizuojant duomenis nustatyta, kad ankstyvuoju pooperaciniu laikotarpiu komplikacijos buvo diagnozuotos 20 (13,07 %) atvejų: sinusitas 1(0,7 %), pakraujavimas į operacinį lauką 5 (3,3 %), meningitas 1 (0,7 %), likvorėja 8 (5,2 %), hipopituitarizmas 12 (7,8 %). Pagal HA tipą dažniausiai pooperacinės komplikacijos pasireiškė po NFHA operacijų (12; 7,8 %). Ankstyvuoju pooperaciniu laikotarpiu TTH nepakankamumas diagnozuotas 9 (5,8 %), AKTH 2 (1,3 %), kombinuotas TTH/AKTH nepakankamumas 1 (0,65 %) atvejų (p<0.0001). Vėlyvuoju pooperaciniu laikotarpiu hipopituitarizmas buvo diagnozuotas 24 (15,6 %) operuotiems pacientams. Nustatyta 11 (7,2 %) izoliuoti hormonų nepakankamumo atvejai ir 13 (8,5 %) kombinuoto hormonų nepakankamumo atvejai. Statistiškai reikšmingas skirtumas tarp hipopituitarizmo atsiradimo ir paciento lyties, hipopituitarizmas dažniau diagnozuotas vyrams (14; 58,3 %), nei moterims (10; 41,7 %) (p<0.03), taip pat tarp hipopititarizmo atsiradimo ir invazijos į sfenoidalinius sinusus (p<0,016). Išvados: Tyrimo metu komplikacijos buvo diagnozuotos 20 (13,07 %) atvejų, dažniausia buvo hipopituitarizmas: ankstyvuoju laikotarpiu diagnozuotas 12 (7,8 %), vėlyvuoju - 24(15,6 %) pacientų.
Author: Martyna Ramančiuckaitė Theme: „Pituitary adenomas postoperative treatment outcomes: postoperative complications and endocrine outcomes“ Pituitary adenomas are benign tumors that constitute approximately 10-15% intracranial and 85-91% of all sellar tumors [1,3]. Recent studies made in the latest year shows surgical treatment of pituitary adenomas outcomes around the world. The aim of this study is to evaluate frequency of postoperative complications and endocrinological outcomes for patients who underwent pituitary adenomas surgery during the period of 2007-2014. We evaluated frequency of endocrinological axis disturbance, estimated postoperative complications and evaluated factors influencing distant postoperative complications occurrence for patients who underwent pituitary adenomas surgery. Methods: The retrospective study evaluated 153 patients who underwent endonasal transsphenoidal surgery during the period 2007-2014. Data were collected from medical records of patients from LHSU Neurosurgery and Endocrinology departments, outpatient units. Presented data was processed and analysed using the statistical package SPSS 20.0. The data has been considered as statistically significant when p<0,05. Rezultatai: Out of all 153 patients 59 (38,5 %) patients were male and 94 (61,4 %) female. Microadenoma (<1cm) was diagnosed in 35 (22,9 %) cases, macroadenoma (>1cm) – 118 (77,1 %). We observed 20 (13,07 %) eraly postoperative complications: sinusitis 1(0,7 %), hematoma 5 (3,3 %), meningitis 1 (0,7 %), cerebro spinal fluid leak 8 (5,2 %), hypopituitarism 12 (7,8 %). Mostly postoperative complications occurred after NFPA surgery (12; 7,8 %). During early postoperative period TSH insufficiency was diagnosed in 9 (5,8 %) cases, ACTH in 2 (1,3 %) cases and combined TTH/AKTH insufficiency for 1 (0,65 %) patient (p<0,0001). In the distant postoperative period hypopituitarism was diagnosed for 24 (15,6 %) patients. There were 11 (7,2 %) isolated hormone deficiency cases and 13 (8,5 %) combined. Statistically significant relation was found between hypopituitarism occurrence and sex, most likely hypopituitarism occurred for men (14; 58,3 %) comparing with women(10; 41,7 %) (p<0,03), although between hypopituitarism occurrence and invasion to sphenoid sinuses (p<0,016). Conclusions: In our study we observed complications in 20 (13,07 %) cases, most common was hypopituitarism: it was diagnozes for 12 (7,8 %) patients in eraly postoperative period and for 24 (15,6 %) patients in distant postoperative period.