Use this url to cite ETD: https://hdl.handle.net/20.500.12512/102725
Moterų iš socialinės rizikos šeimų ir visuomenės sveikatos priežiūros specialistų, teikiančių sveikatos stiprinimo paslaugas, bendradarbiavimo galimybių ir kliūčių analizė
Type of publication
type::text::thesis::master thesis
Title
Moterų iš socialinės rizikos šeimų ir visuomenės sveikatos priežiūros specialistų, teikiančių sveikatos stiprinimo paslaugas, bendradarbiavimo galimybių ir kliūčių analizė
Other Title
Analysis of possibilities and obstacles of cooperation between women from families at social risk and public health care specialists providing health promotion services
Author
Eidukaitytė, Aušra |
Advisor
Peičius, Eimantas |
Other(s)
Šumskas, Linas | Recenzentas / Reviewer |
Jasiukaitienė, Vilma | Komisijos sekretorius / Committee Secretary |
Gendvilis, Stasys | Komisijos narys / Committee Member |
Cibulskas, Gintautas | Komisijos narys / Committee Member |
Kalibatas, Vytenis | Komisijos narys / Committee Member |
Stankūnas, Mindaugas | Komisijos narys / Committee Member |
Sauliūnė, Skirmantė | Komisijos narys / Committee Member |
Kalėdienė, Ramunė | Komisijos narys / Committee Member |
Extent
89 p.
Date Issued
2014
Abstract
Tyrimo tikslas: išanalizuoti moterų iš socialinės rizikos šeimų ir visuomenės sveikatos priežiūros specialistų, teikiančių sveikatos stiprinimo paslaugas, bendradarbiavimo galimybes ir kliūtis. Tyrimo klausimai:
- Ar moterys iš socialinės rizikos šeimų yra informuotos apie visuomenės sveikatos paslaugas?
- Koks moterų iš socialinės rizikos šeimų požiūris į bendradarbiavimą su visuomenės sveikatos priežiūros specialistais, teikiančiais sveikatos stiprinimo paslaugas?
- Kokios galimybės ir kliūtys, moterų iš socialinės rizikos šeimų požiūriu, bendradarbiauti su visuomenės sveikatos priežiūros specialistais, teikiančiais sveikatos stiprinimo paslaugas? Tyrimo metodika. Buvo atliktas kokybinis tyrimas, taikant pusiau struktūruotą giluminį interviu ir kokybinę turinio analizę. Pusiau struktūruotas interviu buvo atliktas naudojant parengtą klausimyną – vedamuosius klausimus. Tyrimas buvo vykdomas 2013 m. gruodžio– 2014 m. kovo mėnesiais. Viso atlikti 8 interviu. Tyrime dalyvavo 8 moterys iš socialinės rizikos šeimų, gaunančios socialinę pašalpą bei socialines paslaugas. Rezultatai. Tyrimo dalyvės yra nepakankamai informuotos apie visuomenės sveikatos biurus bei juose dirbančius specialistus. Nors sveikatos stiprinimą dauguma supranta, tačiau sveikatos stiprinimo paslaugų spektrą, teikimo būdus menkai žino. Informuotumą apie sveikatos stiprinimą lemia nesidomėjimas su sveikatos stiprinimu susijusia informacija dėl nepalankios pacientui sveikatos priežiūros sistemos, sveikatos stiprinimas siejamas su marketingu. Jos bendradarbiavimą supranta kaip informacijos suteikimą, bendravimą, paremtą vertybėmis. Vidinės bendradarbiavimo galimybių kliūtys – nenoras dėl nežinojimo kur eiti ir kas vyksta organizacijose, kurių nežino, išryškėjo noras burtis į bendruomenę. Tyrime atsiskleidžia tarpinstitucinio bendradarbiavimo galimybė kai organizacijų atstovai gali klientus įgalinti bendradarbiauti su visuomenės sveikatos priežiūros institucijomis. Išorinės kliūtys: sunki materialinė padėtis - nelieka lėšų skirti sveikatos stiprinimo veikloms. Taip pat patiriama diskriminacija dėl socialinės padėties. Šios kliūtys sumažėtų teikiant nemokamas sveikatos stiprinimo paslaugas. Išvados.
- Tyrime išryškėjo mažas informuotumas apie visuomenės sveikatos paslaugas. Priežastys: nesidomėjimas su sveikatos stiprinimu susijusia informacija, socialinių įgūdžių stoka, informacijos sklaidos stoka. Daugumai tyrimo dalyvių sveikatos stiprinimo paslaugų spektras bei teikimo būdai mažai žinomi.
- Bendradarbiavimas tyrimo dalyvių supratimu tai informacijos suteikimas, nuoširdus bendravimas, konfidencialumo laikymasis. Bendradarbiaujant svarbu ne tik suteikti informaciją, bet organizuoti įtraukiančių veiklų, kuriose galėtų dalyvauti visa šeima.
- Bendradarbiauti trukdo informacijos stoka, nenoras vienai eiti į organizaciją, patiriama diskriminacija dėl materialinės bei socialinės padėties. Nemokamos sveikatos stiprinimo paslaugos bei bendruomeninė veikla padidintų galimybes stiprinti savo sveikatą.
The aim of the study is to analyze the possibilities and obstacles of cooperation between women from families at social risk and public health care specialists providing health promotion services. Research questions:
- Are women from families at social risk informed about public health care services?
- What is the viewpoint of women from families at social risk towards cooperation with public health care specialists providing health promotion services?
- What are the possibilities and obstacles of cooperation with public health care specialists providing health promotion services as seen by women from families at social risk? Research methods. A qualitative research was carried out by employing a semi-structured in-depth interview and qualitative content analysis. The semi-structured interview was performed by using a prepared questionnaire, i.e. the leading questions. The study was carried out from December 2013 to March 2014. A total of eight interviews were held. Eight women from families at social risk receiving benefits and social services participated in the study. Results. The participants of the study were not sufficiently informed about public health care offices and their specialists. Even though many women understood what public promotion was, they had little knowledge about the range of health promotion services and their provision methods. The level of knowledge about health promotion depended on the lack of interest in information related to health promotion due to the non-patient-oriented health care system. Health promotion was perceived as being related to marketing. The women understood cooperation as provision of information and communication based on values. The intrinsic obstacles of cooperation included the unwillingness arising from not knowing where to go and what kind of assistance was provided at these organizations that they were unaware of. The wish to join the community was prevalent. The research revealed the possibility of inter-institutional cooperation where the representatives of respective organizations could empower the clients to cooperate with public health care institutions. Difficult financial situation, i.e. no funds to be allocated for health promotion activities, was rated as an extrinsic obstacle. This resulted in social class discrimination. These difficulties could be overcome by providing health promotion services free of charge. Conclusions.
- The research showed low awareness of public health services. The underlying causes were comprised of lack of interest in health promotion related information, social skills and information dissemination. The range of health promotion services and their provision methods were little known to the majority of the research participants.
- According to the research participants, cooperation was perceived as provision of information, honest socialization and honoring confidentiality. When cooperating with each other, it was important to both provide information and hold appealing activities involving the entire family.
- The cooperation was obstructed by lack of information, unwillingness to seek help at the respective organizations all alone, the social class and economic discrimination. The possibilities of health promotion could be improved by providing health promotion services free of charge and by holding community activities.
Publisher
Lietuvos sveikatos mokslų universitetas
Other Identifier(s)
id-2212162
Language
Lietuvių / Lithuanian (lt)
Defended
Taip / Yes
Access Rights
Atviroji prieiga / Open Access