Klainfelterio sindromas. Ilgalaikio stebėjimo duomenys Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Endokrinologijos klinikoje.

Klainfelterio sindromas yra pati dažniausia su lytinėmis chromosomomis susijusi genetinė liga, pasireiškianti vienam iš maždaug 500 vyrų. Genetinį ligos pagrindą sudaro papildoma X chromosoma (47,XXY). Sindromui būdingi fenotipo pokyčiai: mažos sėklidės, hipergonadotropinis hipogonadizmas ir nevaisingumas. Hipogonadizmas gali lemti kūno kompozicijos pokyčius bei didinti metabolinio sindromo ir 2 tipo CD atsiradimo riziką. Dėl vėlyvo ir kintamo fenotipo pasireiškimo Klainfelterio sindromas dažnai hipodiagnozuojamas (25%) ir/ar diagnozuojamas per vėlai ( apie 30-uosius gyvenimo metus). Ankstyva diagnostika ir laiku pradėta pakeičiamoji terapija lytiniais hormonais (androgenais) gali reikšmingai pagerinti sergančiųjų gyvenimo kokybę ir padėti išvengti galimų daugelio ligos pasekmių. Tyrimo tikslas: Pateikti pacientų, sergančių Klainfelterio sindromu, ilgalaikio stebėjimo duomenis. Tyrimo uždaviniai: 1) Įvertinti Klainfelterio sindromo diagnozės nustatymą atsižvelgiant į amžiaus grupes. 2) Nustatyti KS klasikinio fenotipo išraiškų dažnį ir pasiskirstymą tarp amžiaus grupių. 3) Įvertinti KS pacientų stebėjimo ir tyrimo dėl galimų komplikacijų taktiką LSMU KK Endokrinologijos klinikoje. 4)Nustatyti gydymo pakaitine terapija androgenais inicijavimą, atsižvelgiant į pacientų, sergančių KS, amžiaus grupes. Metodika: LSMUL KK Endokrinologijos klinikos archyve rinkti pacientų, sergančių KS, medicininės dokumentacijos duomenys. Tyrimui atrinkti 29 berniukai ir vyrai, kuriems kariotipo tyrimu nustatytas KS. Visų tiriamųjų kariotipas gautas iš LSMUL KK Genetikos ir molekulinės medicinos klinikos archyvo, naudoti 2005–2018 metais diagnozuotų KS atvejų duomenys. Tiriamųjų amžius nuo 1 iki 49 metų (17,86 ± 2,49 m.). Tyrime retrospektyviai vertintas amžius diagnozės nustatymo metu, antropometriniai duomenys, širdies ir kraujagyslių būklė, gretutinės ligos, esami KS fenotipo požymiai, hormoninis profilis, brendimo stadija, kaulų mineralinis tankis bei minėti parametrai pakartotinio apsilankymo metu. Rezultatai ir išvados: 27,6% pacientų KS diagnozuotas iki lytinės raidos pradžios, lytinės brandos metu KS diagnozuotas 13,8%, o likusiems –55,2% nustatyta po lytinės brandos. Iki lytinės brandos aukštas ūgis nustatytas visiems tyrime vertintiems pacientams, mokymosi sutrikimai ar protinis atsilikimas nustatytas 14,3% pacientų. Pusei lytinės brandos metu vertintų pacientų nustatytas aukštas pagal amžių ūgis ir mažas vyriško tipo plaukuotumas, 75% pacientų stebėtos mažos pagal amžių sėklidės, 25% – abipusė ginekomastija, 37,5% nustatyti mokymosi sutrikimai ar protinis atsilikimas. Po lytinės brandos aukštas ūgis stebėtas 76,9% pacientų, 72,7% pacientų stebėtos mažos pagal amžių sėklidės, 50% – mažas vyriškas plaukuotumas, 40% – abipusė ginekomastija ir 38,9% diagnozuotas nevaisingumas (100% tirtų). KS komplikacijos vyrams, po lytinės brandos: antsvoris ar nutukimas pasireiškė 47,4% pacientų, AH nustatyta 50% pacientų, dislipidemija - 21%, kalcio apykaitos sutrikimai –15,8%, osteoporozė nustatyta vienam pacientui, nevaisingumas – 38,9% pacientų. Dėl galimo KMT mažėjimo vaikams ir paaugliams atlikta: kaulinis amžius, Ca, P ir PTH konc. kraujyje – 26,7% vaikų, DEXA Z lygmuo – 13,3%, vit. D3 konc. kraujyje – 20% vaikų. Suaugusiems dėl galimo KMT mažėjimo DEXA T lygmuo nustatytas 10,5% pacientų, kalcio konc. kraujyje – 57,9%, fosforo - 52,6%, PTH konc. nustatyta tik 5,3% pacientų. Dėl skydliaukės patologijos TTH nustatytas 73,7% suaugusių pacientų, fT4 – 57,9% pacientų. Dėl CD ir metabolinio sindromo rizikos glikemija nustatyta 31,6%, o lipidų profilis – 26,3% suaugusių pacientų.Vienam pacientui PTA inicijuota iki lytinės brandos, vienam – lytinės brandos metu, po lytinės brandos PTA inicijuota 50% pacientų.

Klinefelter syndrome is the most common sex chromosomes associated genetic disorder. It affects an estimated 1 in 500 men. The syndrome is caused by an extra copy of the X chromosome, resulting in a total of 47 chromosomes per cell (47,XXY). The major phenotypic changes are described as small testes, hypergonadotropic hypogonadism and infertility. Hypogonadism tends to lead to changes in body composition, increase in prevalence of the metabolic syndrome and type II diabetes. The broad spectrum and late expression of phenotypes in Klinefelter syndrome often leads to hypodiagnostics (only 25% of all estimated cases are diagnosed) and belated diagnostics (in early thirties). Early recognition of the syndrome and androgen therapy can substantially improve patients' quality of life and prevent many serious consequences. The aim of this study is to present the data of long-term follow-up of KS patients. Research tasks: 1) To assess how the incidence of Klinefelter syndrome distributes among age groups. 2) To determine the most common clinical findings and evaluate the distribution among age groups. 3) To evaluate the strategies for long-term follow-up and treatment of KS patients. 4) To evaluate the incidence of androgen therapy initiation indications and distribution among age groups. Methods: Medical data of KS patients was obtained from Hospital of Lithuanian University of Health Sciences Endocrinology clinical archives. 29 patients, age 1–49 (17,86 ± 2,49 m.), with a karyotypically confirmed diagnosis of KS and sufficient documented data were included in the study. Karyotype was obtained from Hospital of Lithuanian University of Health Sciences Department of Genetics and Molecular Medicine between 2005 and 2018. Medical data were analyzed retrospectively. Age at admission, presenting symptoms, comorbid problems, height, weight, pubertal status, biochemical findings, hormone profiles, bone mineral density and fertility were evaluated during first and secondary visits. Results and conclusion: 27.6% of KS cases were diagnosed before the onset of puberty, 13.8% cases were diagnosed during puberty and 55.2% – after the puberty. All of prepubertal patients presented with tall stature, 14.3% of them presented with neurocognitive disorders or the need for special education. Half of the pubertal patients presented with tall stature and little body hair, small testis observed in 75%, bilateral gynecomastia observed in 25% and 37.5% presented with neurocognitive disorders or the need for special education. After puberty tall stature was observed in 76.9% of KS patients, 72.7% presented with small testis, 50% – with little body hair, bilateral gynecomastia was observed in 40% of KS patients and 38.9% were diagnosed with infertility (100% of all tested). KS complications observed after the puberty: 47.4% of patients presented with overweight or obesity, hypertension was observed in half of the patients, dyslipidemia – in 21%, calcium metabolism disorders were observed in 15.8%, one patient diagnosed with osteoporosis and 38.9% were diagnosed with infertility. Children and teenagers were tested for possible decrease in bone mineral density: hand bone age, Ca, P, PTH were evaluated in 26.7% of cases, DEXA Z score was evaluated in 13.3% of cases, vitamin D3 concentration was evaluated in one–fifth of cases. Adults were tested for possible decrease in bone mineral density: DEXA T score was obtained in 10.5% of patients, Ca – 57.9%, P- 52.6%, PTH concentration evaluated in only 5.3% of all adults. Tests for possible thyroid pathologies: TTH evaluated in 73.7% of adults, fT4 – 57.9%. Tests for possible diabetes mellitus and metabolic syndrome: glycemia was evaluated in 31.6% of adults and blood lipids in 26.3% of adults. Androgen replacement therapy was initiated in one prepubertal, one pubertal patient and half of all patients after puberty.