Suaugusiųjų hipopituitarizmas ir gyvenimo kokybė
Navakauskaitė, Gabrielė |
Recenzentas / Reviewer | |
Komisijos pirmininkas / Committee Chairman | |
Konsultantas / Consultant | |
Komisijos narys / Committee Member | |
Komisijos narys / Committee Member | |
Komisijos narys / Committee Member |
Darbą atliko: Gabrielė Navakauskaitė. Darbo pavadinimas: „Suaugusiųjų hipopituitarizmas ir gyvenimo kokybė“. Darbo tikslas: įvertinti suaugusiųjų pacientų, sergančių hipopituitarizmu, gyvenimo kokybę bei nustatyti galimas jos sąsajas su somatiniais ir hormoniniais ligos aspektais. Darbo uždaviniai: 1) Įvertinti suaugusių pacientų, sergančių hipopituitarizmu, kuriems pagal rutininę klinikinę praktiką taikomas pakaitinis gydymas augimo hormonu, ir tų, kuriems šis gydymas netaikomas, gyvenimo kokybę, lyginant su to paties amžiaus ir lyties kontrolinės grupės asmenų gyvenimo kokybe; 2) Nustatyti galimas pacientų gyvenimo kokybės sąsajas su somatiniais ir hormoniniais ligos aspektais. Tyrimo metodai: tyrimas atliktas Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų Endokrinologijos klinikoje. Tyrime dalyvavo 44 asmenys: 22 pacientai, sergantys hipopituitarizmu, ir 22 to paties amžiau ir lyties kontrolinės grupės asmenys. Gyvenimo kokybei vertinti naudotas Pasaulio sveikatos organizacijos trumpas gyvenimo kokybės klausimynas WHOQOL-BREF bei autorinė sociodemografinė anketa. Tyrimo rezultatai ir išvados: 1. Naudojant Pasaulio sveikatos organizacijos trumpą gyvenimo kokybės klausimyną WHOQOL-BREF, nustatyta, kad hipopituitarizmu sergančių suaugusių pacientų gyvenimo kokybė yra blogesnė fizinės sveikatos srityje (p=0,020), nei to paties amžiaus ir lyties kontrolinės grupės asmenų. Gaunančių pakaitinį gydymą augimo hormonu ir jo negaunančių suaugusių pacientų reikšmingų gyvenimo kokybės skirtumų nenustatyta. Vyresnių nei 50 metų amžiaus pacientų gyvenimo kokybė yra prastesnė fizinės sveikatos (p=0,020) ir aplinkos vertinimo srityse (p=0,045), nei jaunesnių pacientų. Sergančių hipopituitarizmu suaugusiųjų, kurių KMI >25 kg/m², gyvenimo kokybė yra blogesnė psichologinės sveikatos srityje (p=0,011), nei tų, kurių KMI <25 kg/m². 2. Hipopituitarizmu sergančių suaugusių pacientų amžius siejasi su gyvenimo kokybės fizinės sveikatos vertinimu (p=0,012, r= -0,455), ūgis – su fizinės sveikatos (p=0,045, r=0,478) ir aplinkos vertinimu (p=0,006, r=0,618), o KMI – su aplinkos vertinimu (p=0,029, r= -0,614). Rekomendacijos: Sveikatos priežiūros specialistams svarbu vertinti suaugusių pacientų, sergančių hipopituitarizmu, ne tik somatinius ir klinikinius ligos veiksnius, bet ir gyvenimo kokybę. Ypač svarbu atkreipti dėmesį į tas pacientų grupes, kurioms galima didesnė blogesnės gyvenimo kokybės rizika, o remiantis šio tyrimo rezultatais, tai vyresni nei 50 metų amžiaus hipopituitarizmu sergantys pacientai ir tie, kurių kūno masės indeksas siekia arba viršija antsvorio ribą.
Author: Gabrielė Navakauskaitė. Title: Hypopituitarism and Quality of Life in Adults. Aim of the study: to evaluate the quality of life in adult patients with hypopituitarism and to determine its possible correlations with somatic and hormonal aspects of the disease. Objectives: 1) To assess the quality of life in adult patients with hypopituitarism with and without growth hormone replacement therapy in routine clinical practice comparing it with the quality of life of age and sex matched control individuals; 2) To determine possible correlations between quality of life and somatic and hormonal aspects of the disease. Methods: The study was conducted at the department of Endocrinology of the Hospital of Lithuanian University of Health Sciences Kauno Klinikos. A total of 44 individuals participated in the study: 22 patients with hypopituitarism and 22 control individuals. Quality of life was assessed using the World Health Organization Quality of Life Questionnaire WHOQOL-BREF and an author – designed sociodemographic questionnaire. Results and conclusions: 1. Using the WHOQOL-BREF questionnaire, it was detected that adult patients with hypopituitarism had significantly lower quality of life in the physical health domain (p=0,020) compared to age and sex matched control group. No significant differences in quality of life were observed between patients with and without growth hormone replacement therapy. Patients aged 50 years and older had lower quality of life in the physical health (p=0,020) and environmental domains (p=0,045) compared to younger patients. Adult patients with hypopituitarism with a BMI >25 kg/m² had lower quality of life in the psychological domain (p=0,011) compared to those with BMI <25 kg/m². 2. Age correlated with the physical health domain of quality of life (p=0,012, r= -0,455), height correlated with psychological (p=0,045, r=0,478) and environmental domains (p=0,006, r=0,618), and BMI correlated with the eenvironmental domain (p=0,029, r= -0,614). Recommendations: Not only somatic and clinical aspects of hypopituitarism should be assessed by healthcare professionals but also the quality of life in adult patients with hypopituitarism. Particular attention should be paid to the patient with at higher risk of reduced quality of life, such as patients aged 50 years and older and those with a BMI index in the overweight range or higher.