COVID-19 ligos karantino įtaka vaikų ir paauglių 1 tipo cukrinio diabeto manifestacijai
Recenzentas / Reviewer | |
Konsultantas / Consultant | |
Komisijos pirmininkas / Committee Chairman | |
Komisijos narys / Committee Member | |
Komisijos narys / Committee Member | |
Komisijos narys / Committee Member |
Ieva Meškinytė. COVID-19 ligos karantino įtaka vaikų ir paauglių 1 tipo cukrinio diabeto manifestacijai. Magistro baigiamasis darbas (medicina). Darbo vadovas dr. Romualdas Tomas Preikša. Darbo konsultantė dr. Rūta Navardauskaitė. Lietuvos sveikatos mokslų universitetas. Kaunas, 2023. Tyrimo tikslas: Sistemingai apžvelgti mokslinėje literatūroje pateikiamą informaciją apie laboratorinių rodiklių rezultatų skirtumą ir diabetinės ketoacidozės (DKA) pasireiškimo dažnumo ir sunkumo skirtumą, diagnozuojant 1 tipo cukrinį diabetą vaikams ir paaugliams iki COVID-19 pandemijos ir pandemijos metu. Tyrimo uždaviniai: 1. Palyginti naujai susirgusių 1 tipo cukriniu diabetu (1t CD) vaikų ir paauglių skaičių iki COVID-19 pandemijos ir pandemijos metu įvairiose šalyse. 2. Palyginti diabetinės ketoacidozės (DKA), kilusios vaikams ir paaugliams, kuriems naujai diagnozuotas 1t CD iki COVID-19 pandemijos ir jos metu, pasireiškimo dažnumą ir sunkumą. 3. Palyginti naujai susirgusių 1t CD vaikų ir paauglių glikozilinto hemoglobino (HbA1c) kiekį iki COVID-19 pandemijos ir jos metu. Metodai: Atlikta sisteminė literatūros apžvalga remiantis PRISMA metodika. Mokslinių publikacijų paieška vykdyta „PubMed“ duomenų bazėje. Atliekant paiešką naudoti raktiniai žodžiai, pasirinktas 2019–2022 m. periodas. Straipsnių atranka vykdyta pagal PICO modelį sudarytus įtraukimo ir atmetimo kriterijus. Rezultatai: Į sisteminę literatūros apžvalgą buvo įtraukta 11 kriterijus atitinkančių tyrimų. Visuose tyrimuose buvo vertinta: naujai susirgusių 1t CD vaikų ir paauglių skaičius, DKA dažnis ir HbA1c lygis prieš COVID-19 pandemiją (2019 m.) ir jos metu (2020 m.). Šešiose publikacijose buvo pateiktos išvados, kad COVID-19 pandemijos metais vaikų ir paauglių, naujai susirgusių 1t CD, skaičius išaugo. Visose publikacijose buvo pateikti rezultatai apie tiriamos populiacijos didesnį, palyginti su ankstesniais metais, DKA pasireiškimo dažnį COVID-19 pandemijos metais, 4 iš 11 tyrimų šis pokytis buvo statistiškai reikšmingas. Aštuonios publikacijos pateikė duomenis, kad HbA1c lygis pandemijos metu padidėjo, 4 iš jų šis padidėjimas buvo statistiškai reikšmingas. Išvados: 1. Daugumos publikacijų duomenimis COVID-19 pandemijos metais (2020 m.) vaikų ir paauglių sergamumas 1 tipo CD buvo didesnis, palyginti su naujų susirgimų skaičiumi 2019 metais. 2. Naujai susirgusių 1 tipo CD vaikų ir paauglių diabetinės ketoacidozės ir sunkios DKA pasireiškimo dažnumas buvo didesnis COVID-19 pandemijos karantino metu, palyginti su atitinkamu priešpandeminiu laikotarpiu. 3. COVID-19 pandemijos metais (2020 m.) naujai susirgusiems 1t CD vaikams ir paaugliams buvo nustatytas didesnis HbA1c lygis, palyginti su vaikais ir paaugliais, kuriems 1t CD buvo nustatytas metais anksčiau (2019 m.).
Ieva Meškinytė. Influence of COVID-19 Lockdown on the Manifestation of Type 1 Diabetes in Children and Adolescents. Master Thesis (Medicine). Scientific supervisor Dr. Romualdas Tomas Preikša. Scientific advisor Dr. Rūta Navardauskaitė. Lithuanian University of Health Sciences. Kaunas, 2023. Aim: To systematically review the information presented in the scientific literature about the difference in the results of laboratory indicators, as well as the difference in the frequency and severity of diabetic ketoacidosis (DKA), when diagnosing type 1 diabetes in children and adolescents, before the COVID-19 pandemic and during the pandemic. Objectives: 1. To compare the incidence of newly diagnosed children and adolescents with type 1 diabetes (T1D) before the COVID-19 pandemic and during the pandemic in different countries. 2. To compare the frequency and severity of diabetic ketoacidosis (DKA) in children and adolescents newly diagnosed with T1D before and during the COVID-19 pandemic. 3. To compare the levels of glycosylated haemoglobin (HbA1c) in newly diagnosed T1D children and adolescents before and during the COVID-19 pandemic. Methods: The systematic literature review was carried out following the PRISMA guidelines. “PubMed” database was used for the search of the scientific literature. Selected time period for the review was 2019–2022 and the keywords were used. The articles were selected according to the inclusion and exclusion criteria established by the PICO model. Results: A systematic literature review included 11 eligible studies. All the studies assessed: the number of newly diagnosed T1D children and adolescents, the incidence of DKA, and HbA1c levels before (2019) and during (2020) the COVID-19 pandemic. Six publications concluded that the number of children and adolescents newly diagnosed with T1D increased during the year of the COVID-19 pandemic. All the publications reported a higher incidence of DKA in the study population compared to previous years during the COVID-19 pandemic, with 4 of 11 studies showing this change to be statistically significant. Eight publications reported an increase in HbA1c levels during the pandemic, 4 of which showed a statistically significant increase. Conclusions: 1. According to most publications, in the year of the COVID-19 pandemic (2020), the incidence of type T1D in children and adolescents was higher compared to the number of new cases in 2019. 2. The frequency of diabetic ketoacidosis and severe DKA in newly diagnosed type T1D children and adolescents was higher during the quarantine of the COVID-19 pandemic compared to the corresponding pre-pandemic period. 3. In the year of the COVID-19 pandemic (2020), children and adolescents newly diagnosed with T1D had a higher HbA1c level compared to children and adolescents diagnosed with T1D a year earlier (2019).