Use this url to cite ETD: https://hdl.handle.net/20.500.12512/101837
Options
Dailės terapijos poveikis depresija sergančių asmenų emocinei būklei
Type of publication
type::text::thesis::master thesis
Title
Dailės terapijos poveikis depresija sergančių asmenų emocinei būklei
Other Title
Art therapy effect on the emotional state of depression patients
Author
Gvazdaitytė, Justina |
Advisor
Other(s)
Varkulevičienė, Jovita | Recenzentas / Reviewer |
Komisijos pirmininkas / Committee Chairman | |
Komisijos narys / Committee Member |
Extent
89 p.
Date Issued
2017
Abstract
Justina Raugevičienė. Dailės terapijos poveikis depresija sergančių asmenų emocinei būklei, magistro baigiamasis darbas. Vadovė doc. dr. Jolita Rapolienė, konsultantė lekt. Vaida Adomaitienė, Lietuvos Sveikatos Mokslų Universitetas/ Slaugos Fakultetas/ Vilniaus Dailės Akademijos Kauno Fakultetas/ Humanitarinių Mokslų Katedra. Kaunas. 2017:89 p.
Tyrimo tikslas.Įvertinti ir išanalizuoti dailės terapijos poveikį depresija sergančių asmenų psichoemocinei būklei.
Tyrimo uždaviniai ir klausimai.
Uždaviniai:
1. Įvertinti asmenų, sergančių depresija, psichoemocinę būseną.
2. Nustatyti dailės terapijos poveikį sergančiųjų depresija psichoemocinės būklės kaitai.
3. Įvertinti depresija sergančių asmenų nuomonę apie taikytos dailės terapijos naudingumą.
Keliami šie klausimai:
1. Kaip ir kokie formalūs elementai kinta dailės terapijos procese? 2. Kaip skirtingais metodais gauti duomenys pagrindžia dailės terapijos poveikį depresija sergantiems asmenims? Tyrimo metodai. Šis tyrimas mišrus. Siekiant tikslumo, naudojamos dvi emocinę būklę nustatančios skalės – HAD depresijos ir nerimo skalė ir BECK depresijos ir neviltingumo skalė, taip pat autorės sudaryta anketa atspindinti tiriamųjų nuomonę apie dailės terapijos poveikį. Išanalizavus šiuos duomenis buvo ieškoma sąsajų su formaliaisiais elementais tiriamųjų piešiniuose. Tyrimo dalyviai. Tyrime viso dalyvavo 30 asmenų, 15 pirmos tiriamosios ir 15 antros grupės dalyvių.2015-2016 metais, sausio-gegužės mėnesiais, besigydančių Respublikinėje Kauno ligoninėje Psichiatrijos klinikoje, Aleksoto sektoriuje (S.Dariaus ir S. Girėno g. 48). Visiems tiriamiesiems buvo nustatytas depresijos sutrikimas (F32-F33). Tiriamosios, pirmos grupės asmenims buvo taikytas įprastas kompleksinis gydymas, papildomai dalyvius įtraukiant į dailės terapijos programą. Antros grupės asmenims buvo taikytas tik kompleksinis gydymas. Tyrimo rezultatai. Atlikus tyrimą ir išanalizavus rezultatus galima teigti, jog Dailės terapija turėjo teigiamą poveikį depresija sergantiems pacientams. Daugumos rezultatų, gautų naudojant HAD ir Beck depresijos skales matoma, jog pirmosios grupės asmenims statistiškai reikšmingiau sumažėjo depresijos ir nerimo lygis, nei grupei, kuriai nebuvo taikyta dailės terapija. Taip pat, pirmajai tiriamųjų grupei ženkliau sumažėjo ir fizinių nusiskundimų įverčiai. Eigoje kito tiriamųjų formalūs elementai piešiniuose, ilgėjo įsitraukimas į piešimo ir pasidalinimo procesus. Anketinės apklausos duomenys parodė jog didžioji dalis tiriamųjų juto teigiamą dailės terapijos poveikį. Išvados. 1.Tyrimo pradžioje visiems tiriamiesiems buvo nustatyta sunki depresija su nerimo epizodais. 2.Visiems tiriamiesiems statistiškai reikšmingai pagerėjo psichoemocinė būklė tyrimo pabaigoje (p<0,05). Tiriamiesiems, kuriems buvo taikyta dailės terapija statistiškai reikšmingai sumažėjo nerimo ir depresijos lygis, lyginant su antros grupės tiriamaisiais. 3.Depresija sergančių asmenų nuomone, visi dalyviai manė, jog dailės terapija jiems buvo naudinga, jog jautė palaikymą iš kitų grupės dalyvių ir taip pat rekomenduotų dailės terapiją kitiems depresija sergantiems pacientams. Didžioji dalis (86,6%) pasisakė, jog dailės terapijos metu pavykdavo nuslopinti nerimą ir pajuto jog užsiėmimai padėjo geriau suvokti save. 4.Sesijų eigoje, tiriamųjų darbuose kito šie formalūs elementai – plėtėsi naudojamų spalvų paletė, linijos darėsi tolygesnės, gausėjo erdvės užpildymas lape. 5.Gerėjant pacientų psichoemocinei būklei, kito formalūs elementai tiriamųjų darbuose, bei ilgėjo jų įsitraukimas į vaizdinio kūrimą ir verbalinį dalijimąsi grupėje. Rekomendacijos.Tolimesniems atliekamiems tyrimams rekomenduojama: Išplėsti sesijų skaičių, jei yra galimybės, taikyti ilgalaikę Dailės terapiją.Plačiau nagrinėti fizinių simptomų kaitą dailės terapijos sesijų metu.Ištirti depresija sergančių asmenų santykius su kitais šeimos nariais dailės terapijos sesijų metu, siekiant nustatyti tarpasmeninių konfliktų aspektus.
1. Kaip ir kokie formalūs elementai kinta dailės terapijos procese? 2. Kaip skirtingais metodais gauti duomenys pagrindžia dailės terapijos poveikį depresija sergantiems asmenims? Tyrimo metodai. Šis tyrimas mišrus. Siekiant tikslumo, naudojamos dvi emocinę būklę nustatančios skalės – HAD depresijos ir nerimo skalė ir BECK depresijos ir neviltingumo skalė, taip pat autorės sudaryta anketa atspindinti tiriamųjų nuomonę apie dailės terapijos poveikį. Išanalizavus šiuos duomenis buvo ieškoma sąsajų su formaliaisiais elementais tiriamųjų piešiniuose. Tyrimo dalyviai. Tyrime viso dalyvavo 30 asmenų, 15 pirmos tiriamosios ir 15 antros grupės dalyvių.2015-2016 metais, sausio-gegužės mėnesiais, besigydančių Respublikinėje Kauno ligoninėje Psichiatrijos klinikoje, Aleksoto sektoriuje (S.Dariaus ir S. Girėno g. 48). Visiems tiriamiesiems buvo nustatytas depresijos sutrikimas (F32-F33). Tiriamosios, pirmos grupės asmenims buvo taikytas įprastas kompleksinis gydymas, papildomai dalyvius įtraukiant į dailės terapijos programą. Antros grupės asmenims buvo taikytas tik kompleksinis gydymas. Tyrimo rezultatai. Atlikus tyrimą ir išanalizavus rezultatus galima teigti, jog Dailės terapija turėjo teigiamą poveikį depresija sergantiems pacientams. Daugumos rezultatų, gautų naudojant HAD ir Beck depresijos skales matoma, jog pirmosios grupės asmenims statistiškai reikšmingiau sumažėjo depresijos ir nerimo lygis, nei grupei, kuriai nebuvo taikyta dailės terapija. Taip pat, pirmajai tiriamųjų grupei ženkliau sumažėjo ir fizinių nusiskundimų įverčiai. Eigoje kito tiriamųjų formalūs elementai piešiniuose, ilgėjo įsitraukimas į piešimo ir pasidalinimo procesus. Anketinės apklausos duomenys parodė jog didžioji dalis tiriamųjų juto teigiamą dailės terapijos poveikį. Išvados. 1.Tyrimo pradžioje visiems tiriamiesiems buvo nustatyta sunki depresija su nerimo epizodais. 2.Visiems tiriamiesiems statistiškai reikšmingai pagerėjo psichoemocinė būklė tyrimo pabaigoje (p<0,05). Tiriamiesiems, kuriems buvo taikyta dailės terapija statistiškai reikšmingai sumažėjo nerimo ir depresijos lygis, lyginant su antros grupės tiriamaisiais. 3.Depresija sergančių asmenų nuomone, visi dalyviai manė, jog dailės terapija jiems buvo naudinga, jog jautė palaikymą iš kitų grupės dalyvių ir taip pat rekomenduotų dailės terapiją kitiems depresija sergantiems pacientams. Didžioji dalis (86,6%) pasisakė, jog dailės terapijos metu pavykdavo nuslopinti nerimą ir pajuto jog užsiėmimai padėjo geriau suvokti save. 4.Sesijų eigoje, tiriamųjų darbuose kito šie formalūs elementai – plėtėsi naudojamų spalvų paletė, linijos darėsi tolygesnės, gausėjo erdvės užpildymas lape. 5.Gerėjant pacientų psichoemocinei būklei, kito formalūs elementai tiriamųjų darbuose, bei ilgėjo jų įsitraukimas į vaizdinio kūrimą ir verbalinį dalijimąsi grupėje. Rekomendacijos.Tolimesniems atliekamiems tyrimams rekomenduojama: Išplėsti sesijų skaičių, jei yra galimybės, taikyti ilgalaikę Dailės terapiją.Plačiau nagrinėti fizinių simptomų kaitą dailės terapijos sesijų metu.Ištirti depresija sergančių asmenų santykius su kitais šeimos nariais dailės terapijos sesijų metu, siekiant nustatyti tarpasmeninių konfliktų aspektus.
Justina Raugevičienė. Art therapy effect on the emotional state of depression patients, master‘s thesis. Supervisor Jolita Rapolienė, doc., consultant lect. Vaida Adomaitienė, Lithuanian University of HealthSciences; Faculty of Nursing, Department of Nursing and Care, Vilnius University, Kaunas Faculty of Arts. Kaunas, 2017:89 pages.
The aim of the study is to evaluate and analyze the impact of art therapy on the emotional state of depression patients.
Research objectives and questions.
Objectives: 1. To rate the psycho-emotional state of people suffering from depression. 2. Determine the impact of art therapy on psychoemotional status change in patients with depression. 3. Assess patients' subjective opinion about the usefulness of applied art therapy.
Questions: 1. What are the formal elements of art therapy process and in how do they change change? 2. How data obtained using different methods supports the effect of art therapy in depression patients?
Research methods. This study invokes mixed methods. In order to obtain accuracy, two scales determining emotional state are used (HAD depression and anxiety scale and depression and BECKdepression inventory) together with author’s own survey for reflecting the study subject’s opinion on the effectiveness of art therapy. The outcome of analysis of this data was compared with formal elements in the subjects’ drawings.
Study participants.A total of 30 persons participated in the study – 15 of the first test group and 15 of the second testgroup. The subjects were receiving treatment in the Psychiatry Clinic of Kaunas Republican Hospital Aleksotas section (S. Darius and S. Girėnas st. 48) during a period in 2015-2016. All patients were diagnosed with depressive disorder (F32-F33). Subjects of the first study group received routine treatment together with an art therapy program, while the second group received only routine treatment.
Research results.After conducting the study and analyzing the results, it can be stated that art therapy had a positive effect on depression patients. Most of the results obtained using the HAD and the Beck Depression Scale show that the first group had a statistically significant decrease in depression and anxiety levels than the group that art therapywas not applied to. Furthermore, the estimation on physical ailments decreased significantly in the first test group. During the test process, the formal elements in patient‘s drawings varied, time of involvement in drawing and sharing processesincreased. Survey data demonstrated that the majority of subjects felt a positive impact of art therapy.
Conclusions.
1.At the beginning of the study, all subjects had severe depression with anxiety episodes.
2.After the study, all subjects showed a statistically significant improvement psychoemotional state. Furthermore, a statistically significant difference between the groups was observed – those who have received art therapy showed a considerable decrease in anxiety and depression levels.
3.In the opinion of the patients, all participants felt that art therapy was helpful to them, they felt the support ofother participants in the group and would recommend art therapy to patients with depression. The majority (86.6%) claimed that art therapy managed to suppress anxiety and felt that the sessions helped to understand themselvesbetter.
4.During the art therapy sessions, a change in the formal elements of the patients’ artworks was observed – their color scheme expanded, lines became smoother, page-space was covered in drawing.
5.With improving psychoemotional state, the patients drew different motifs, the duration of their involvement in creating visual elements and verbal exchange in the group increased.
Recommendations for further research. To expand the number of sessions and, if there is a possibility, consider long-term application of art therapy.To examine physical symptom change during art therapy sessions in greater depth. Investigate the relationships of depression patiens and their family members during art therapy sessions in order to identify aspects of interpersonal conflicts.
Publisher
Lietuvos sveikatos mokslų universitetas
Other Identifier(s)
id-22696479
Language
Lietuvių / Lithuanian (lt)
Defended
Taip / Yes
Access Rights
Atviroji prieiga / Open Access