Skirtingų kineziterapijos metodų taikymas sėdimą darbą dirbančių asmenų kaklinės stuburo dalies ir pečių lanko funkcinei būklei

Justė Mileriūtė. Skirtingų kineziterapijos metodų taikymas sėdimą darbą dirbančių asmenų kaklinės stuburo dalies ir pečių lanko funkcinei būklei. Bakalauro baigiamasis darbas. Darbo vadovė – magistrė Brigita Siparytė-Sinkevičienė. Lietuvos sveikatos mokslų universitetas, Medicinos akademija, Slaugos fakultetas, Reabilitacijos Klinika. Kaunas, 2022; 35 p. Darbo tikslas: nustatyti skirtingų kineziterapijos metodų poveikį sėdimą darbą dirbančių asmenų kaklinės stuburo dalies ir pečių lanko funkcinei būklei. Darbo uždaviniai:

1. Įvertinti kineziterapijos poveikį tiriamųjų kaklinės stuburo dalies ir pečių lanko funkcinei būklei;
2. Įvertinti kineziterapijos su išemine kompresija poveikį tiriamųjų kaklinės stuburo dalies ir pečių lanko funkcinei būklei;
3. Palyginti kineziterapijos ir kineziterapijos su išemine kompresija poveikį tiriamųjų kaklinės stuburo dalies ir pečių lanko funkcinei būklei. Atranka ir tyrimo metodai: tyrimo metu tiriamieji ( 20–55 m. asmenys, dirbantys sėdimą darbą ir jaučiantys skausmą kaklinės stuburo dalies bei pečių lanko srityse) padalinti į dvi grupes – I grupei buvo atliekama kineziterapija, II – kineziterapija ir išeminė kompresija miofascijiniams trigeriniams taškams gydyti. Tyrimas truko 2 savaites. Tiriamieji vertinami prieš gydymą ir po gydymo šiais testais: manualinis raumenų jėgos testavimas (Oxford skalė), raumenų ilgio vertinimas (centimetrine juostele), JA vertinimas (goniometru), laikysenos vertinimas (W.W.K. Hoeger), skausmo slenkstis (algometru), skausmo intensyvumas (VAS). Darbo išvados:
4. Sėdimą darbą dirbančių asmenų, taikant kineziterapiją, funkcinė būklė pagerėjo: sumažėjo kaklo ir pečių lanko bei miofascijinių trigerinių taškų skausmas, pagerėjo laikysena, padidėjo kaklinės stuburo dalies mobilumas, žasto judesių amplitudė, išskyrus žasto lenkimą ir atitraukimą, k. pusės didžiojo krūtinės ir d. pusės plačiausiojo nugaros raumenų elastingumas, vidurinio ir apatinio trapecinio ir plačiausiojo nugaros raumenų jėga bei miofascijinių trigerinių taškų skausmo slenkstis.
5. Sėdimą darbą dirbančių asmenų, taikant kineziterapija su išemine kompresija, funkcinė būklė pagerėjo: sumažėjo kaklo ir pečių lanko bei miofascijinių trigerinių taškų skausmas, pagerėjo laikysena, padidėjo kaklinės stuburo dalies mobilumas, išskyrus kaklo tiesimą ir šoninį lenkimą į d. pusę, žasto judesių amplitudė, išskyrus žasto atitraukimą, plačiausiojo nugaros, mažojo ir didžiojo krūtinės raumenų elastingumas, išskyrus d. pusės didžiojo krūtinės raumens, vidurinio ir apatinio trapecinio ir plačiausiojo nugaros raumenų jėga bei miofascijinio trigerinio taško skausmo slenkstis. 3 Miofascijinio trigerinio taško skausmo slenksčio didinimui kineziterapijos su išemine kompresija gydymo būdas buvo efektyvesnis lyginant tik su kineziterapija.

Justė Mileriūtė. Application of different physiotherapy methods to the functional condition of the cervical spine and shoulder arch of sedentary workers. Bachelor‘s thesis. Supervisor – master Brigita Siparytė-Sinkevičienė. Lithuanian University of Health Sciences, Medical Academy, Faculty of Nursing, Rehabilitation Clinic. Kaunas, 2022; 35 p. The aim of this study was to determine the effect of different physiotherapy methods on the functional condition of the cervical spine and shoulder arch of sedentary workers. Objectives of the research:

1. To evaluate the effect of physiotherapy on the functional condition of the cervical spine and shoulder arch of the patients;
2. To evaluate the effect of physiotherapy with ischemic compression on the functional condition of the cervical spine and shoulder arch of the patients;
3. To compare the effect of physiotherapy and physiotherapy with ischemic compression on the functional condition of the cervical spine and shoulder arch of the subjects. Research methods: during the study, patients (20-55 years of age, working in a sedentary job and experiencing pain in the cervical spine and shoulder arches) were divided into two groups – the first group received physiotherapy, the second – physiotherapy and ischemic compression for the treatment of myofascial trigger points. The study lasted for 2 weeks. Patients were evaluated before and after treatment with the following tests: manual muscle strength test (Oxford scale), muscle length assessment (centimeter strip), range of motion assessment (goniometer), posture assessment (W.W.K. Hoeger), pain threshold (algometer), pain intensity assessment (VAS). Conclusions:
4. Functional condition of sedentary workers with physiotherapy has improved: reduced neck and shoulder arch and myofascial trigger points pain, improved posture, increased mobility of the cervical spine, range of motion of arm, except for flexion and abduction of the arm, left side elasticity of pectoralis major and right side elasticity of latissimus dorsi, strength of the middle and lower trapezius and latissimus dorsi also myofascial trigger points pain threshold.
5. Functional condition of sedentary workers with physiotherapy and ischemic compression has improved: decreased neck and shoulder arch and myofascial trigger points pain, improved posture, increased mobility of the cervical spine, except for neck extension and lateral flexion to the right, range of motion of the arm, except for abduction of the arm, the elasticity of latissimus dorsi, pectoralis minor and major muscles, except for the right side elasticity of pectoralis major, strength of the middle and lower trapezius and latissimus dorsi also myofascial trigger point pain threshold. 3 In the treatment of myofascial trigger point pain threshold, the treatment of physiotherapy with ischemic compression was more effective compared to physiotherapy alone.