Lietuvos gyventojų dalyvavimo ligų prevencijos programose vertinimas

Austėja Lieponytė. Baigiamasis magistro darbas „Lietuvos gyventojų dalyvavimo ligų prevencijos programose vertinimas“. Tyrimo tikslas. Įvertinti Lietuvos gyventojų dalyvavimą gimdos kaklelio, krūties, storosios žarnos vėžio bei širdies ir kraujagyslių ligų prevencijos programose, remiantis Lietuvos statistikos departamento sukauptais 2019 m. Lietuvos gyventojų sveikatos statistinio tyrimo duomenimis. Uždaviniai. 1. Apžvelgti ES ir Lietuvos gyventojų dalyvavimą gimdos kaklelio, krūties, storosios žarnos vėžio bei širdies ir kraujagyslių ligų prevencinėse programose. 2. Atlikti Lietuvos gyventojų 2019 m. sveikatos tyrimo statistinę duomenų analizę. 3. Nustatyti veiksnius, lemiančius nedalyvavimą ligų prevencinėse programose. 4. Pateikti rekomendacijas, numatančias didesnį gyventojų įsitraukimą į ligų prevencijos programas. Metodai. Atlikta antrinė duomenų analizė naudojant internetinėje duomenų bazėje sukauptus 2019 m. Lietuvos gyventojų sveikatos statistinio tyrimo atviruosius duomenis. Statistinė šių duomenų analizė atlikta naudojant IBM SPSS Statistics 29 kompiuterinę programą. Hipotezėms tikrinti skaičiuoti Chi kvadrato (χ2) testas, z testas (Bonferroni metodas), Monte Karlo testas, taikyta logistinė regresija. Skirtumai laikyti statistiškai reikšmingais, kai p < 0,05. Tyrimo dalyviai. Tyrime dalyvavo 4923 Lietuvos gyventojai, ne jaunesni nei 15 m. amžiaus, iš kurių 2913 (59,2 %) moterų ir 2010 (40,8 %) vyrų. Tyrimo rezultatai. PAP testas buvo atliktas 95,1 % moterų, savo bendrą sveikatos būklę vertinančių kaip vidutinišką ar blogesnę, ir 89,6 % vertinančių geriau nei vidutiniškai, 95,8 % turinčių lėtinių ligų ir 89,3 % neturinčių (p < 0,001). Mamografinis tyrimas buvo atliktas 57,3 % moterų, turinčių lėtinių ligų, ir 45,1 % neturinčių, 57,0 % užimtų moterų ir 36,0 % bedarbių (p < 0,001). Slapto kraujavimo tyrimas buvo atliktas 40,8 % moterų ir 30,2 % vyrų, 38,3 % apklaustųjų iš miesto ir 33,9 % iš kaimo, 39,2 % respondentų, savo bendrą sveikatos būklę vertinančių kaip vidutinišką ar blogesnę, ir 31,0 % vertinančių geriau nei vidutiniškai, 41,3 % sergančių lėtinėmis ligomis ir 28,6 % nesergančių, 42,2 % nutukusių ir 33,7 % turinčių antsvorio, 39,6 % užimtų asmenų ir 17,9 % bedarbių (p < 0,05). AKS buvo matuotas 97,4 % moterų ir 94,5 % vyrų, 97,6 % savo bendrą sveikatos būklę vertinančių kaip vidutinišką ar blogesnę ir 94,6 % vertinančių geriau nei vidutiniškai, 99,8 % turinčių padidėjusį AKS ir 94,7 % neturinčių, 99,6 % turinčių padidėjusią cholesterolio koncentraciją ir 95,6 % neturinčių, 98,9 % turinčių lėtinių ligų ir 93,8 % neturinčių, 96,8 % užimtų asmenų ir 91,5 % bedarbių (p < 0,05). Išvados. Ligų prevencijos programose aktyviau dalyvauja moterys, gyvenantieji mieste, užimti asmenys, įgiję aukštesnį išsilavinimą, gaunantys didesnes pajamas, savo bendrą sveikatos būklę vertinantys kaip vidutinišką ar blogesnę, sergantys lėtinėmis ligomis, kuriems nustatytas nutukimas, sergantys CD, išemine širdies liga ar turintys kardiovaskulinių ligų rizikos veiksnių.

Austėja Lieponytė. Master's thesis: "Evaluation of Public Participation in Disease Prevention Programs in Lithuania“. Aim. To evaluate the participation of Lithuanian residents in cervical, breast, colorectal cancer and cardiovascular disease prevention programs, based on the data collected from the Lithuanian Department of Statistics' 2019 Lithuanian Health Survey. Objectives. 1. Review the participation of EU and Lithuanian residents in cervical, breast, colorectal cancer, and cardiovascular disease prevention programs. 2. Perform statistical data analysis of the 2019 Lithuanian Health Survey. 3. Identify factors influencing non-participation in disease prevention programs. 4. Provide recommendations aimed at increasing residents' engagement in disease prevention programs. Methodology. Secondary data analysis was conducted using the open data collected from the 2019 Lithuanian Health Survey, which is available in an online database. Statistical analysis of these data was performed using the IBM SPSS Statistics 29 computer program. Chi-square (χ2) test, z-test (Bonferroni method), Monte Carlo test, p-value criteria, and logistic regression were employed to test hypotheses. Differences were considered statistically significant when p < 0.05. Research participants. The study involved 4923 Lithuanian residents aged 15 and older, comprising 2913 (59.2%) females and 2010 (40.8%) males. Results. The PAP test was performed on 95.1% of women who rated their overall health as average or worse, and 89.6% of those rating it better than average, with 95.8% having chronic diseases and 89.3% without (p < 0.001). Mammography screening was performed on 57.3% of women with chronic diseases and 45.1% without, 57.0% employed women and 36.0% unemployed (p < 0.001). Fecal occult blood testing was performed on 40.8% of women and 30.2% of men, with 38.3% of respondents from urban areas and 33.9% from rural areas, 39.2% of respondents rating their overall health as average or worse, and 31.0% rating it better than average, 41.3% with chronic diseases and 28.6% without, 42.2% obese individuals and 33.7% overweight, 39.6% employed individuals and 17.9% unemployed (p < 0.05). Blood pressure was measured in 97.4% of women and 94.5% of men, with 97.6% rating their overall health as average or worse and 94.6% rating it better than average, 99.8% with elevated blood pressure and 94.7% without, 99.6% with elevated cholesterol concentration and 95.6% without, 98.9% with chronic diseases and 93.8% without, 96.8% employed individuals and 91.5% unemployed (p < 0.05). Conclusions. Women, urban residents, employed individuals, those with higher education, higher income, rating their overall health as average or worse, having chronic diseases, diagnosed with obesity, suffering from ischemic heart disease or having cardiovascular disease risk factors are more actively involved in disease prevention programs.