Options
Raidos sutrikimų turinčių vaikų iki 5 metų dalyvumo vertinimas ir jo sąsajos su klinikiniais ir aplinkos veiksniais
Komisijos sekretorius / Committee Secretary | |
Komisijos sekretorius / Committee Secretary | |
Komisijos narys / Committee Member | |
Komisijos narys / Committee Member |
Agnė Stelmokaitė. Raidos sutrikimų turinčių vaikų iki 5 metų dalyvumo vertinimas ir jo sąsajos su klinikiniais ir aplinkos veiksniais. Magistro baigiamasis darbas. Darbo vadovas (ė) – Prof. Audronė Prasauskienė. Lietuvos sveikatos mokslų universitetas, Medicinos akademija, Slaugos fakultetas, Vaikų reabilitacijos klinika. Kaunas, 2020; 65 p. Tyrimo tikslas: Įvertinti raidos sutrikimų turinčių vaikų iki 5 metų dalyvumą ir jo sąsajas su klinikiniais bei aplinkos veiksniais. Tyrimo uždaviniai: 1. Įvertinti raidos sutrikimų turinčių vaikų iki 5 metų dalyvumą. 2. Nustatyti klinikinių veiksnių poveikį vaikų iki 5 metų dalyvumui. 3. Nustatyti aplinkos veiksnių poveikį vaikų iki 5 metų dalyvumui. Tyrimo metodai: Tyrime dalyvavo 98 vaikai, turintys raidos sutrikimą. Tiriamųjų vidutinis amžius – 3,9 ± 1,2 metų. Tyrimas kiekybinis aprašomasis momentinis. Tyrimo metu tiriamųjų tėvų (globėjų) buvo prašoma užpildyti 2 klausimynus. Klinikiniams veiksniams vertinti naudotas Funkcionavimo ir sveikatos vertinimo klausimynas, dalyvumui ir aplinkos veiksniams vertinti – Vaikų iki 5 metų dalyvumo ir aplinkos vertinimo klausimynas (angl. Young Children‘s Participation & Environment Measure (YC-PEM)). Duomenų analizei naudoti programų paketai: Statistical Package for Social Science 22 for Windows (SPSS) ir Microsoft Office Excel. Laikyta, kad statistinė hipotezė reikšminga, jei p<0,05. Išvados: 1. Raidos sutrikimų turinčių vaikų iki 5 metų dalyvumas skirtingose veiklose pasiskirstė netolygiai: namų veiklose dažnis ir įsitraukimas buvo didžiausias; darželio veiklose įsitraukimas buvo mažiausias, tačiau kiekybinių ir kokybinių pasikeitimų poreikis didžiausias; bendruomenės veiklose dalyvumo dažnio ir pasikeitimų poreikio rodikliai buvo mažiausi. 2. Tyrimo metu nustatytas statistiškai reikšmingas ryšys tarp klinikinių veiksnių ir visų dalyvumo dimensijų TFK kontekste: tiesioginis ryšys tarp klinikinių veiksnių ir pasikeitimų poreikio; atvirkštinis ryšys tarp klinikinių veiksnių ir dalyvumo dažnio, įsitraukimo bei veiklų įvairovės. 3. Raidos sutrikimų turinčių vaikų iki 5 metų dalyvumui neigiamą įtaką turėjo nepakankama aplinkos parama ir kliuviniai. Iš aplinkos paramų ir kliuvinių svarbiausi vaiko dalyvumui buvo aplinkoje įprastų veiklų pobūdis, šeimos narių tarpusavio santykiai, teisės aktai ir tvarkos, šeimos laikas ir lėšos bei įranga ir priemonės. 4. Raidos sutrikimų turinčių vaikų iki 5 metų dalyvumui reikšmingesni buvo aplinkos nei klinikiniai veiksniai.
Agnė Stelmokaitė. Participation patterns and the relationship between participation, clinical, and environmental factors in preschool children with developmental disorders. Master‘s thesis. Supervisor – Prof. Audronė Prasauskienė. Lithuanian University of Health Sciences, Medical Academy, Faculty of Nursing, Clinic of Children Rehabilitation. Kaunas, 2020; 65 p. The aim of the study: to evaluate participation patterns and the relationship between participation, clinical, and environmental factors in preschool children with developmental disorders. The tasks of the study: 1. To evaluate participation patterns in preschool children with developmental disorders. 2. To assess the relationship between participation and clinical factors in preschool children. 3. To assess the relationship between participation and environmental factors in preschool children. Methodology: The study included 98 children with developmental disorders. Average age of children was 3,9 ± 1,2 years. Quantitative Descriptive Study Design. Clinical factors were evaluated with functional issues and general health questionnaire. Participation patterns and environmental factors were evaluated with Young Children‘s Participation & Environment Measure (YC-PEM). Data was analyzed using Statistical Package for Social Science 22 for Windows (SPSS) and Microsoft Office Excel. Statistically significant differences probability plots marked as p<0,05. Conclusions: 1. Participation patterns were different between children with developmental disorders. The children in this study participated most frequently and were most involved in home activities. Involvement in daycare/preschool activities was lowest but parents desired the most amount of quantitative/qualitative change in this setting. The frequency of activities was the lowest in the community, parents desired the least amount of change in this setting. 2. Clinical factors explain all participation dimensions (frequency, involvement, number of activities and desire for change) in all 3 settings. Significant positive correlations were measured between cinical factors and desire of change. Significant negative correlations were measured between clinical factors and frequency, involvement and number of activities. 3. Incomplete environmental support and barriers had negative impact on participation patters in preschool children with developmental disorders. The most important enviromental factors were the demands of typical activities, child’s relationships with family members, policies, family‘s time and money, programs and services. 4. Enviromental factors had a stronger and more consistent contribution in explaining participation than clinical factors in preschool children with developmental disorders.