Nėščių moterų kūno įvaizdis ir jo sąsajos su požiūriu į motinystę bei socialine parama

Tyrimo problema ir tikslas: Nepaisant didėjančio dėmesio nėščiųjų psichinei sveikatai nėštumo metu, kūno įvaizdžio sutrikimai tarp nėščių moterų vis dar nėra pakankamai ištirti, ypač atsižvelgiant į psichologinius ir socialinius veiksnius. Nėštumas susijęs su reikšmingais fiziniais ir psichologiniais pokyčiais, kurie gali paveikti moterų savo kūno suvokimą, tačiau esami tyrimai pateikia prieštaringus duomenis apie motinos požiūrio ir suvokiamo socialinio palaikymo vaidmenį formuojant kūno įvaizdį šiuo laikotarpiu. Šio tyrimo tikslas – atskleisti nėščių moterų kūno įvaizdžio ypatumus ir ištirti jų sąsajas su moterų požiūriu į motinystę bei socialine parama. Tyrimo dalyviai ir metodai: Tyrimas buvo atliekamas nuo 2025 metų spalio 20 iki 2026 metų sausio 5 dienos Krikščioniškuose gimdymo namuose ir Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninėje Kauno klinikos, Ginekologijos ir akušerijos klinikoje. Tyrimo imtį sudarė 194 besilaukiančios moterys, kurių amžius svyravo nuo 19 iki 41 metų (vidurkis lygus 30,2; SN=4,7), vidutinis nėštumo savaičių skaičiaus balas buvo 30 savaičių (IQR 25-37,25). Tyrimo instrumentas – anoniminė anketa, sudaryta iš 66 klausimų. Ją sudarė 4 pagrindinės dalys: 1) Bendrieji socialiniai demografiniai klausimai 2) Kūno įvaizdžio nėštumo metu skalė 3) Požiūrio į motinystę skalė 4) Suvokiamos socialinės paramos skalė. Rezultatai: Vertinant kūno įvaizdžio ypatumus nustatyta, kad nėštumo metu moterys didžiausius sunkumus patiria vertindamos savo seksualinį patrauklumą (mediana=2,60) ir fizinę savijautą (mediana=2,43). Demografiniai veiksniai su kūno įvaizdžio patirtimis nėra nuosekliai susiję. Nėštumų skaičius siejasi tik su dažnesniu vengiančiu elgesiu (τ=0,13), o vėlesnėmis nėštumo savaitėmis moterys yra mažiau susirūpinusios savo išvaizda (ϱ=-0,15), veido, galvos sritimi (ϱ=-0,19) ir mažiau nepatenkintos fizine savijauta (ϱ=-0,14). Žemesnis išsilavinimas siejasi su didesniu kūno įvaizdžio sutrikdymu, ypač tais atvejais, kai kūnas vertinamas per išvaizdą, o ne per jo funkcijas (U=3268,5) ir dažniau pasireiškia su išvaizda susijęs vengiantis elgesys (U=3364). Vertinant požiūrį į motinystę nustatyta, kad nėščiosioms būdingi vidutinio lygio (mediana=32,00), nevienodai išreikšti su motinyste susiję įsitikinimai, ryškiausiai siejami su atsakomybės išgyvenimu (mediana=12,00) ir motinystės vaidmens idealizavimu (mediana=11,00). Šie įsitikinimai mažai siejasi su demografiniais ir nėštumo veiksniais ir išlieka santykinai stabilūs. Vertinant suvokiamą socialinę paramą nustatyta, kad nėščiosios bendrai jaučia labai aukštą socialinį palaikymą (mediana=6,75), ypač iš partnerio (mediana=7,00), šeimos (mediana=6,75) ir draugų (mediana=6,75). Vėlesnėmis nėštumo savaitėmis socialinė parama yra didesnė (ϱ=0,18), o aukštesnis išsilavinimas siejasi su didesniu bendru palaikymu (U=3487) ir labiau jaučiama draugų parama (U=3415,5). Motinystės įsitikinimai siejasi su platesniu kūno įvaizdžio patirčių spektru, o socialinė parama su siauresniu, tačiau stipresniu poveikiu tam tikrose srityse. Išvados: Nėštumo metu moters santykis su savo kūnu siejasi tiek su jos įsitikinimais apie motinystę, tiek su patiriamu socialiniu palaikymu. Labiau išreikšti ir mažiau lankstūs su motinyste susiję įsitikinimai siejasi su platesniu kūno įvaizdžio sunkumų spektru, apimančiu susirūpinimą išvaizda (OR=1,03), nepasitenkinimą kūnu (OR=1,04), fizine savijauta (OR=1,05) ir seksualiniu patrauklumu (OR=1,05). Tuo tarpu socialinė parama siejasi su siauresniu kūno įvaizdžio aspektų skaičiumi, tačiau jos poveikis yra stipresnis (B apie 0,27–0,46) ir susijęs su mažesniu polinkiu vertinti kūną pirmiausia per išvaizdą.

Research problem and objective: Despite growing attention to the mental health of pregnant women during pregnancy, body image disturbances among pregnant women remain under-researched, particularly regarding psychological and social factors. Pregnancy is associated with significant physical and psychological changes that can affect women’s perception of their bodies; however, existing studies provide conflicting data on the role of the mother’s attitude and perceived social support in shaping body image during this period. The aim of this study is to reveal the characteristics of body image among pregnant women and to investigate their associations with women’s attitudes toward motherhood and social support. Study participants and methods: The study was conducted from October 20, 2025, to January 5, 2026, at the Christian Maternity Hospital and the Department of Gynaecology and Obstetrics at Kaunas Clinics, Lithuanian University of Health Sciences Hospital. The study sample consisted of 194 pregnant women, whose ages ranged from 19 to 41 years (mean=30,2; SD=4,7), with a mean gestational age of 30 weeks (IQR 25–37,25). The research instrument was an anonymous questionnaire consisting of 66 questions. It comprised four main sections: 1) General sociodemographic questions 2) Body image during pregnancy scale 3) Attitudes toward motherhood scale 4) Perceived social support scale. Results: When assessing body image characteristics, it was found that during pregnancy, women experience the greatest difficulties in evaluating their sexual attractiveness (median=2.60) and physical well-being (median=2.43). Demographic factors are not consistently associated with body image experiences. The number of pregnancies is associated only with more frequent avoidance behaviour (τ=0.13), and in later weeks of pregnancy, women are less concerned about their appearance (ϱ=-0.15), the face and head area (ϱ=-0.19) and are less dissatisfied with their physical well-being (ϱ=-0.14). Lower education is associated with greater body image disturbance, especially in cases where the body is evaluated based on appearance rather than function (U=3268.5) and is more frequently accompanied by appearance-related avoidance behaviour (U=3364). When assessing attitudes toward motherhood, it was found that pregnant women exhibit moderate levels (median=32), uniformly expressed beliefs related to motherhood, most strongly associated with the experience of responsibility (median=12) and the idealization of the maternal role (median=11). When assessing perceived social support, it was found that pregnant women generally feel a very high level of social support (median=6.75), particularly from their partner (median=7.00), family (median=6.75), and friends (median=6.75). In the later weeks of pregnancy, social support is greater (ϱ=0.18), and higher education is associated with greater overall support (U=3487) and a stronger sense of support from friends (U=3415.5). Beliefs about motherhood are associated with a broader spectrum of body image experiences, while social support is associated with a narrower but stronger impact in certain areas. Conclusions: During pregnancy, a woman’s relationship with her body is linked both to her beliefs about motherhood and to the social support she receives. More pronounced and less flexible beliefs about motherhood are associated with a broader spectrum of body image difficulties, including concerns about appearance (OR=1.03), body dissatisfaction (OR=1.04), physical well-being (OR=1.05), and sexual attractiveness (OR=1.05). Meanwhile, social support is associated with a narrower range of body image aspects, but its effect is stronger (B approximately 0.27–0.46) and is linked to a lower tendency to evaluate the body primarily through appearance.