Sėkmingo širdies resinchronizuojamojo gydymo prognozės žymenys pacientams, sergantiems širdies nepakankamumu
Recenzentas / Reviewer | |
Komisijos narys / Committee Member | |
Komisijos narys / Committee Member | |
Komisijos narys / Committee Member | |
Komisijos narys / Committee Member |
Tyrimo tikslas: nustatyti sėkmingo širdies resinchronizuojamojo gydymo (ŠRG) prognozės žymenis sergantiesiems širdies nepakankamumu (ŠN). Tyrimo uždaviniai: įvertinti širdies morfometrijos, funkcijos žymenų, dviburio vožtuvo nesandarumo (DVN) laipsnio pokyčius ŠRG metu, palyginti kairiojo skilvelio (KS) grįžtamąjį remodeliavimąsi sergant (ne)išemine kardiomiopatija bei skirtingų širdį resinchronizuojančių prietaisų (ŠRP) grupėse, nustatyti grįžtamojo KS remodeliavimosi, DVN laipsnio sumažėjimo, išgyvenamumo prognozės žymenis. Tyrimo metodika: retrospektyvinis atvejo ir kontrolės tyrimas, įtraukti 183 sergantieji ŠN, kuriems 2012.10 – 2018.02 implantuoti ŠRP. Analizuoti demografiniai, elektrokardiografiniai, echokardiografiniai skilvelių morfometrijos ir funkcijos, funkcinės būklės žymenys, gretutinės ligos, medikamentinis gydymas, išgyvenamumas. Atsakas ir prognoziniai žymenys nustatyti atsižvelgiant į grįžtamąjį KS remodeliavimąsi, DVN laipsnio pokytį, išgyvenamumą. Rezultatai: Stebėjimo trukmės mediana – 475 d. [284,0 – 802,5]. Grįžtamasis KS remodeliavimasis nustatytas 79 iš 112 tiriamųjų (70,5 proc.), DVN sumažėjimas >1 laipsniu – 41 iš 124 (33,1 proc.) bendroje grupėje ir 29 iš 71 (40,9 proc.) > II-o laipsnio DVN grupėje. Mirštamumas – 11 proc. (20 iš 182). III-io laipsnio diastolinė disfunkcija yra nepriklausomas nepalankios grįžtamojo KS remodeliavimosi prognozės žymuo (ŠS 0,086, 95% PI [0,009 – 0,821], p=0,033). Sergantiesiems išemine kardiomiopatija KSGDD ≥63,5 mm (jautrumas 0,575, specifiškumas 0,833; ŠS 0,200, 95% PI [0,045 – 0,886], p=0,034 ) ir DP dydis ≥52,5 mm (jautrumas 0,842, specifiškumas 0,611; ŠS 0,165, 95% PI [0,042 – 0,651], p=0,010) susiję su mažesne grįžtamojo KS remodeliavimosi tikimybe. Pacientams, kuriems implantuotas ŠRP-P, blogesnę KS grįžtamojo remodeliavimosi prognozę lemia vyriška lytis (ŠS 0,185, 95% PI [0,037 – 0,911], p=0,038.) ir QRS trukmė ≥167 ms (ŠS 0,218, 95% PI [0,065 – 0,731], p=0,014). Didesnis kaip II-ojo laipsnio DVN iki ŠRG yra nepriklausomas DVN laipsnio sumažėjimo ŠRG metu prognozinis žymuo (ŠS 8,18, 95% PI [2,87 – 23,323], p<0,001). Išeminė kardiomiopatija yra nepriklausomas rizikos numirti žymuo (RS 15,235, 95% PI [1,999 – 116,088], p=0,009). TVŽJA <15,5 mm (jautrumas 0,824, specifiškumas 0,526; RS 5,019, 95 proc. PI [1,436 – 17,539], p=0,012), gydymas dezagregantais (RS 2,569, 95 proc. PI [1,060 – 6,226], p=0,037), statinais (RS 2,983, 95 proc. PI [1,146 – 7,764], p=0,025) ir nitratais (RS 3,694, 95 proc. PI [1,342 – 10,171], p=0,011) yra rizikos numirti žymenys. Išvados: ŠRG metu įvyksta grįžtamasis KS remodeliavimasis, pagerėja jo funkcija, sumažėja DVN. Nepriklausomas nepalankios KS remodeliavimosi prognozės žymuo yra III-io laipsnio diastolinė disfunkcija. Išeminė kardiomiopatija yra nepriklausomas rizikos numirti žymuo.
The aim: to establish predictors of successful cardiac resynchronization therapy (CRT) in heart failure (HF) patients. Objectives: 1) to assess parameters of cardiac structure and function before and after CRT, 2) to compare left ventricular (LV) reverse remodelling in patiens with and without ischemic cardiomyopathy, 3) to compare LV reverse remodelling in patients with different cardiac resynchronization devices (CRD), 4) to establish prognostic factors of LV reverse remodelling, 5) to assess changes in mitral regurgitation (MR), 6) to determine prognostic factors of MR reduction, 7) to determine prognostic factors of survival. Methods: it was a retrospective case control study which enrolled 183 patients with HF who had CRT procedure between 2012.10 and 2018.02. Demographics, clinical characteriscs including functional status, major co-morbidities, medical treatment and survival, ECG and echocardiographic measurements were analysed. Response to CRT and prognostic factors were assessed considering LV reverse remodelling, changes in MR and survival. Results: Median follow – up duration was 475 days [284.0 – 802.5]. LV reverse remodelling was observed in 79 of 112 (70.5%) patients. Reduction of MR by ≥1 grade was established in 41 of 124 (33.1%) patients in overall group and in 29 of 71 (40.9%) patients whith ≥IIgrade MR before CRT. During follow – up 20 of 182 (11%) patients died. In multivariate analysis III grade diastolic dysfunction was an unfavourable predictor of LV reverse remodelling (OR 0,086, 95% CI [0.009 – 0.821], p=0.033). In patients with ischemic cardiomyopathy LVEDD ≥63.5 mm (sensitivity 0.575, specificity 0.833; OR 0.200, 95% CI [0.045 – 0.886], p=0.034) and RA size ≥52.5 mm (sensitivity 0.842, specificity 0.611; OR 0.165, 95% CI [0.042 – 0.651], p=0.010) were negatively associated with LV reverse remodelling. Male gender (OR 0.185, 95% CI [0.037 – 0.911], p=0.038) and QRS duration ≥167 ms (OR 0.218, 95% CI [0.065 – 0.731], p=0.014) were related to worse LV reverse remodelling in patients with CRT-P. In multivariate analysis ≥II grade MR before CRT was a predictor of reduction in MR (OR 8.18, 95% CI [2.87 – 23.32], p<0.001). In multivariate Cox regression ischemic cardiomyopathy was a predictor of worse survival (aHR 15.235, 95% CI [1.999 – 116.1], p=0.009). In univariate Cox regression TAPSE <15,5 mm (sensitivity 0,824, specificity 0.526; RS 5.019, 95 proc. CI [1.436 – 17.539], p=0.012), treatment with antiplatelets (RS 2.569, 95 proc. CI [1.060 – 6.226], p=0.037), statins (RS 2.983, 95 proc. CI [1.146 – 7.764], p=0.025) and nitrates (RS 3.694, 95 proc. CI [1.342 – 10.171], p=0.011) were death risk factors. Conclusions: CRT induces LV reverse remodelling, MR reduction, improves LV function. Severe diastolic dysfunction is an independend predictor associated with worse LV reverse remodelling. Ischemic cardiomyopathy is significantly related to poorer survival.