Options
Mokslu grįstos šeimos gydytojo praktikos taikymas pirminėje sveikatos priežiūroje
Pancyrev, Artūr David |
Recenzentas / Reviewer | |
Komisijos pirmininkas / Committee Chairman | |
Komisijos narys / Committee Member | |
Komisijos narys / Committee Member | |
Komisijos narys / Committee Member | |
Komisijos narys / Committee Member | |
Komisijos narys / Committee Member | |
Komisijos narys / Committee Member | |
Komisijos narys / Committee Member | |
Komisijos narys / Committee Member |
Sisteminės apžvalgos tikslas: įvertinti mokslo grįstos praktikos taikymą šeimos gydytojo darbe, sužinoti, kokie veiksniai trukdo ją taikyti pirminėje sveikatos priežiūroje ir kokie įgyvendinimo būdai galėtų padėti integruoti mokslo grįstą praktiką į šeimos gydytojo darbą.
Sisteminės apžvalgos uždaviniai:
- Įvertinti, kaip šeimos gydytojai taiko mokslo grįstą praktiką savo darbe.
- Išanalizuoti su kokiomis kliūtimis dažniausiai susiduria šeimos gydytojai, bandantys pritaikyti mokslo grįstą praktiką pirminės sveikatos priežiūros kontekste.
- Įvertinti, kokie sprendimo būdai galėtų padėti šeimos gydytojams efektyviau įtraukti mokslo grįstas žinias į savo praktiką.
Tyrimo metodika: Atlikta sisteminė mokslinė literatūros apžvalga. Sisteminė apžvalga atlikta pagal PRISMA-P rekomendacijas. Buvo ieškoma straipsnių pagal konkrečius raktažodžius „PubMed“ ir „ScienceDirect“ duomenų bazėse. Identifikacijos stadijoje buvo rasta 9170 straipsnių. Atrankos stadijoje po parinktų filtrų liko 10 straipsnių, atitinkančių paieškos kriterijus. Į sisteminę literatūros analizę buvo įtraukta 10 straipsnių.
Darbo išvados:
- Šeimos gydytojai nepakankamai supranta mokslo grįstos praktikos koncepciją, tikslus, metodus, žingsnius ir kaip ją įgyvendinti savo darbe.
- Vyresni šeimos gydytojai rečiau tobulina savo žinias skaitant mokslo grįstą literatūrą ir labiau pasitiki savo patirtimi palyginus su jaunesniais šeimos gydytojais.
- Svarbiausi mokslo grįstos praktikos integravimo barjerai yra: laiko stoka, nepakankami įgūdžiai ieškant ir interpretuojant mokslinę informaciją, techniniai trūkumai pirminėse sveikatos priežiūros įstaigose. Darbo vietose nesuteikiama prieiga prie mokamų mokslinių straipsnių, mokslinių straipsnių, parašytų gydytojų gimtąja kalba, stoka, blogi vyresnės kartos gydytojų anglų kalbos įgūdžiai.
- Efektyviausi mokslo grįstos praktikos taikymo metodai: gerai organizuoti mokslo grįstos praktikos mokymai rezidentūroje, konkrečios įstaigos kliūčių, su kuriomis susiduria gydytojai, nustatymas, internetinių resursų platinimas, mokslinių žurnalų skaitymo būrelių įsteigimas, komandinio darbo skatinimas, mokymosi aplinkos sudarymas darbe, investavimas į mokymosi resursus ir mokslinių konferencijų organizavimas.
Aim of the study: evaluate the application of evidence-based medicine in the work of family doctors, find out the barriers that hinder using evidence-based medicine in primary health care and appraise interventions that help integrate evidence-based medicine into the work of a family doctor. Research objectives:
- Evaluate how family doctors apply evidence-based medicine in their work.
- Analyze what barriers do family doctors encounter when they try to apply evidence-based medicine in the context of primary health care.
- Assess which methods could aid family doctors more effectively incorporate evidence-based medicine into their practice. Methodology: The research conducted a systematic literature review. The systematic review was based on the PRISMA-P recommendations. Keywords were used to search the „PubMed“ and ”ScienceDirect“ databases. 9170 articles were identified. After applying the chosen filters 10 studies were left. They were all included in the systematic literature review. Conclusions:
- Family doctors have a flawed understanding of evidence-based medicine, its goals, methodologies, steps and how to implement it effectively in their work.
- Older family doctors are less likely to use resources to improve their knowledge by absorbing evidence-based information and rely more on their personal experience.
- Most notable barriers of implementing evidence-based medicine are: lack of time, insufficient skills in searching for and interpreting scientific information, technical issues in primary health care facilities, lack of access to paid resources for scientific articles, lack of scientific articles written in the native tongue, poor English skills.
- Most effective evidence-based medicine application methods in the workplace are: well-organized evidence-based medicine training during residency, identifying barriers for family doctors of a specific institution, dissemination of online resources, creation of scientific journal clubs, promoting teamwork at the workplace, creating a learning environment at work, investing in learning resources and organizing refunded scientific conferences for family doctors.