Options
Medicinos tyrimų laboratorijos darbo kokybė ir pacientų pasitenkinimas teikiamomis paslaugomis
Jakutytė, Deimantė |
Recenzentas / Reviewer | |
Komisijos pirmininkas / Committee Chairman | |
Komisijos sekretorius / Committee Secretary | |
Komisijos narys / Committee Member | |
Komisijos narys / Committee Member | |
Komisijos narys / Committee Member | |
Komisijos narys / Committee Member | |
Vitkus, Linas | Komisijos narys / Committee Member |
Darbo tikslas. Išanalizuoti medicininių tyrimų laboratorijos darbo kokybę ir pacientų pasitenkinimą teikiamomis paslaugomis. Uždaviniai. 1. Išnagrinėti medicininių tyrimų laboratorijos darbo kokybę bei įvertinti galimas klaidas. 2. Įvertinti medicininių tyrimų laboratorijos paslaugų kokybę vartotojų požiūriu. 3. Išanalizuoti pacientų pasitenkinimo laboratorijos paslaugų kokybės sąsajas su socialiniais, demografiniais ir kitais veiksniais. Metodika. Tyrimo objektas yra medicininių tyrimų laboratorijos darbo kokybė ir pacientų pasitenkinimas teikiamomis paslaugomis. Atliktas kiekybinis tyrimas – anoniminė anketinė pacientų apklausa ir kokybinis tyrimas – laboratorijos neatitikčių dokumento analizė. Tyrimas buvo vykdytas 2022 m. vasario mėnesį. Tiriamieji – 16 metų ir vyresni privačių ir valstybinių laboratorijų lankytojai (n=184). Gauti anketinės apklausos duomenys apdoroti ir analizuoti naudojantis statistine duomenų analizės programos SPSS 27 (angl. k. Statistical Package for Social Sciences 27) versija, o grafiniam duomenų vaizdavimui naudota Microsoft Excel 2016 ir Microsoft Word 2016 programos. Analizuoti N laboratorijos neatitikčių dokumento duomenys nuo 2020 metų sausio 1 d. iki 2021 metų gruodžio 31 d. Anketinės apklausos atsakymai pateikti apibendrinti. Kai p<0,05 tuomet vertinama, kad požymių skirtumas laikytas statistiškai reikšmingu. Rezultatai. Iš 2020 m. ir 2021 m. N laboratorijoje užfiksuotų klaidų (n=428) didžiausia dalis (91,3 proc.) nustatyta ikianaliziniame tarpsnyje. Užregistruoti laboratorijos neatitikčių duomenys parodė, kad kiekvienais metais klaidų kiekis didėjo, o lyginant 2021 metus su 2020 metais pastebėta, kad užregistruotų klaidų procentas išaugo 47,4 proc. Įtakos laboratorinių neatitikčių kiekio didėjimui turėjo išaugęs atliktų tyrimų skaičius. Dažniausios ikianalizės tarpsnio klaidos – neatidus darbas su laboratorijos informacine sistema (34,6 proc.), ėminiai paimti į netinkamas talpyklas (14,0 proc.) bei ėminys su ryškia hemolize ar krešuliu (13,3 proc.). Dažniausiai pasitaikiusi analizės klaida – neatlikti bendrieji klinikiniai tyrimai (organizmo skysčių tyrimai, pavyzdžiui, bendras šlapimo tyrimas). Poanaliziniame etape didžiausią dalį užfiksuotų klaidų sudarė laboratorinės informacinės sistemos trūkumų klaidos. Anketinės apklausos tyrimo metu nustatyta, kad nepriklausomai nuo amžiaus, respondentai dažniausiai renkasi valstybines medicinos tyrimų laboratorijas. Respondentų labiausiai vertinamos savybės ir lūkesčiai, renkantis medicinos tyrimų laboratoriją yra: darbuotojų kompetencija ir turimos žinios, darbuotojų paslaugumas ir pasiruošimas padėti bei priimtinas laboratorijos darbo laikas. Tyrimo metu nustatyta, kad svarbiausiais aptarnaujančių laboratorijos darbuotojų teikiamų paslaugų privalumais respondentai laikė malonų bendravimą, informacijos suteikimą apie tyrimų rezultatų atlikimo terminus ir aiškią atsakymų atidavimo tvarką bei gebėjimą spręsti iškilusias problemas. Pastebėta, kad moterys geriau vertina laboratorijos personalo malonų bendravimą ir nusiteikimą padėti, lyginant su vyrais. Vyresni nei 50 metų amžiaus respondentai vertino, kad darbuotojai dažnai sprendžia jų iškilusias problemas, o respondentai 31-49 m. amžiaus grupėje statistiškai reikšmingai dažniau vertino, kad personalas nieko nesiteirauja ir neužduoda papildomų klausimų Išvados. Atlikus tyrimą, nustatyta, kad aptarnavimo metu laboratorijos darbuotojai maloniai bendrauja su laboratorijos lankytojais ir tai laikoma viena iš svarbiausių savybių renkantis laboratoriją. Nustatyta, kad apklaustieji dažniausiai renkasi valstybines medicinos tyrimų laboratorijas nepriklausomai nuo jų amžiaus. Medicininių tyrimų laboratorijos darbo kokybė yra griežtai kontroliuojama išorinių kontrolės institucijų taip pat vykdoma vidinė kokybės kontrolė pačioje organizacijose. Išanalizavus mokslinę literatūrą bei N laboratorijos neatitikčių žurnalą, galima patvirtinti, kad didžiausias klaidų kiekis nustatomas ikianaliziniame laboratorinių tyrimų atlikimo tarpsnyje. Didžiausia dalis klaidų šiame tarpsnyje įvyksta dėl neatidaus darbo su laboratorijos informacine sistema.
Aim of the study. To analyze the quality of work at the medical laboratory and analyze patient satisfaction with the services provided. Objectives. 1. Examine the quality of the work at the medical laboratory and evaluate possible errors. 2. Evaluate the quality of medical laboratory services from the consumer's point of view. 3. To analyze the links between the quality of patient satisfaction laboratory services and social, demographic and other factors. Methods. The object of research is the quality of work of the medical laboratory and the patient satisfaction with the provided services. The research combined elements of quantitative and qualitative research. Quantitative research - anonymous questionnaire survey and the qualitative research - analysis of identified errors in laboratory work. The study was conducted during February. Respondents who were patients of the private and public medical analysis laboratory institutions aged 16 and older adults (n=184). The obtained questionnaire data were processed and analyzed using the Statistical Package for Social Sciences (SPSS 27). Microsoft Excel 2016 and Microsoft Word 2016 packages were used for graphical representation of the data. The undesired laboratory work errors data was analyzed from January 1, 2020 until December 31, 2021. A statistically significant test result (p<0.05) means that the difference in symptoms was considered. Results. Of all the errors recorded in the N laboratory in two years (n=428), the largest part (91.3%) was identified in the pre-analysis phase. The registered data of laboratory discrepancies showed that the number of errors was increasing every year, and comparing 2021 with 2020, the percentage of registered errors increased by 47.4%. The most common errors in the pre-analysis phase were careless work with the laboratory information system (34.6%), the samples in unsuitable containers (14.0%) and the samples with marked hemolysis or clotting (13.3%). The most common error of analysis phase is laboratory test has has not been performed (for example clinical urine test). In the post-analysis phase, the majority of the errors recorded were errors in the laboratory information system. Respondents mostly choose public medical laboratory than private laboratories regardless of age. The most valued qualities of the respondents of choosing a medical laboratory were as following: the knowledge and competence of the clinical laboratory staff, the willingness to help of staff, convenient time of work of the clinical laboratory. During the research survey, it was established that the most important expectations of clients were test results and the transparent, clear procedures for receiving laboratory test results and solving any related problems. Women value the pleasant communication and willingness of laboratory staff to help better than men. Respondents over the age of 50 estimated that employees often deal with their problems and in the age group by 31-49 statistically significantly more often assessed that the staff did not ask anything and did not ask additional questions. Conclusions. The study found that the laboratory staff communicates pleasantly with the laboratory visitors and this is considered to be one of the most important qualities when choosing a laboratory. It was found that respondents most often choose public medical research laboratories regardless of their age. The quality of the work at the medical laboratory is strictly controlled at the level of external audit institutions as well as the established internal quality control at the organization. After analyzing the scientific literature and the N laboratory identifying errors data, it can be stated that the majority of different error was identified at the pre-analysis phase and the majority of errors at this stage are due to careless handling of the laboratory information system.