Options
Pažintinių funkcijų sutrikimai dializuojamiems pacientams sergantiems lėtine inkstų liga
Recenzentas / Reviewer | |
Komisijos pirmininkas / Committee Chairman | |
Komisijos narys / Committee Member | |
Komisijos narys / Committee Member | |
Komisijos narys / Committee Member |
Tikslas: Atlikti literatūros apžvalgą ir įvertinti pažintinių funkcijų sutrikimus (PFS) bei jų dažnį tarp dializuojamų pacientų, sergančių lėtine inkstų liga (LIL). Uždaviniai: 1. Apžvelgti dažniausias PFS priežastis dializuojamiems pacientams, sergantiems LIL. 2. Išsiaiškinti testus, kurie naudojami klinikiniuose tyrimuose, vertinant pažintines funkcijas LIL sergantiems pacientams. 3. Apžvelgiant literatūrą, palyginti PFS dažnį tarp dializuojamų ir nedializuojamų pacientų, sergančių LIL. 4. Įvertinti ir nustatyti PFS rizikos veiksnius pacientams, kuriems atliekama dializė. 5. Remiantis apžvalga, parengti rekomendacijas, tinkamas PFS mažinimui dializuojamiems pacientams, sergantiems LIL. Metodai: Atlikta literatūros paieška medicininėje elektroninėje duomenų bazėje „PubMed“ (MEDLINE) naudojant raktinius žodžius „cognitive function“, „cognitive impairment“, „chronic kidney disease“, „dialysis“, „cognitive tests“. Buvo atrinktos ne senesnės nei 10 m. publikacijos, parašytos anglų kalba. Į literatūros apžvalgą įtrauktos 54 publikacijos. Išvados: 1. Dažniausios PFS priežastys sergantiems LIL ir dializuojamiems pacientams yra mažas aGFG, ureminių toksinų kaupimasis organizme, kraujagyslinės ligos, baltosios ir pilkosios smegenų medžiagos pažeidimas. Plačiai tyrinėjama parathormono (PTH) kiekio padidėjimo reikšmė PFS išsivystymui vertinama prieštaringai ir nėra aiški. 2. Dažniausiai naudojami testai PFS vertinti LIL sergantiems ir dializuojamiems pacientams yra MMSE, MoCA ir 3MS skalės. HD gydomiems pacientams MoCA testas yra jautresnis nei MMSE ir yra tinkamesnis vertinant pažintines funkcijas. Kaip atrankinė priemonė depresijai įvertinti dažniausiai naudojamas PHQ-9 klausimynas. 3. PFS dializuojamiems pacientams pasireiškia dažniau nei nedializuojamamiems LIL sergantiems pacientams, literatūroje nurodoma atitinkamai 70% – 87% ir 20% – 50%. PFS dializuojamiems pacientams gali būti susijęs su mažesniu aGFG bei sunkesne bendra būkle. 4. Dažniausi rizikos veiksniai, lemiantys PFS LIL sergantiems dializuojamiems pacientams yra vyresnis amžius, žemesnis išsilavinimas, gretutinės ligos (CD, AH, dislipidemija, anemija, depresija, hipoalbuminemija) ir mažas smegenų aprūpinimas deguonimi. HD gydomiems pacientams PFS reikšmės turi veiksniai, susiję su HD procedūra – nepakankamas toksinų pašalinimas iš organizmo, hipotenzijos epizodai, o PD gydomiems pacientams stebėta hiponatremijos, vitamino D trūkumo įtaka. 5. Pažintinių funkcijų gerinimui dializuojamiems pacientams rekomenduojama rizikos veiksnių korekcija, gretutinių ligų gydymas ir, įvertinus paciento amžių ir fizinę būklę, subalansuota mityba bei fizinis aktyvumas. Rekomendacijos: 1. Nuolatinėmis HD gydomų pacientų atrankiniam PFS vertinimui naudoti MoCA skalę. 2. Esant depresijos rizikai, į praktiką įdiegti PHQ-9 klausimyną.
Aim of the study: To review the literature and evaluate cognitive impairment (CI) and its frequency in dialysis patients with chronic kidney disease (CKD). Objectives: 1. To review the most common causes of CI in dialysis patients with CKD. 2. To find out the tests used in clinical trials to assess cognitive function in patients with CKD. 3. To compare the prevalence of CI between dialysis and non-dialysis patients with CKD. 4. To evaluate and identify risk factors for CI in dialysis patients. 5. To develop recommendations for the reduction of CI in dialysis patients with CKD based on the review. Methods: Literature search was performed in the medical electronic database "PubMed" (MEDLINE) using the keywords "cognitive function", „cognitive impairment“, „chronic kidney disease“, „dialysis“, „cognitive tests“. Selected publications not older than 10 years, written in English. 54 publications are included in the literature review. Conclusions: 1. Low eGFG, accumulation of uremic toxins, vascular diseases and damage of white and gray matter in the brain are the most common causes of CI in CKD dialysis patients. The significance of the increase in parathyroid hormone for the development of CI is controversial and unclear. 2. MMSE, MoCA, and 3MS scales are the most common tests used to assess CI in dialysis patients with CKD. MoCA test is more sensitive than MMSE and is more appropriate for assessing cognitive function in hemodialysis (HD) patients. PHQ-9 questionnaire is the most commonly used screening tool for depression. 3. CI is more common in dialysis patients than in non-dialysis patients, 70% – 87% and 20% – 50% reported in the literature, respectively. CI in dialysis patients may be associated with lower eGFG and more severe general condition. 4. Older age, lower education, comorbidities (diabetes, arterial hypertension, dyslipidemia, anemia, depression, hypoalbuminemia) and low brain oxygen supply are the most common risk factors for CI in dialysis patients with CKD. In HD patients CI is influenced by factors associated with the HD procedure, such as insufficient removal of toxins from the body, episodes of hypotension, and influence of hyponatremia and vitamin D deficiency have been observed in patients on peritoneal dialysis. 5. Correction of risk factors, treatment of comorbidities and, based on the patient's age and physical condition, a balanced diet and physical activity is recommended to improve cognitive function in dialysis patients. Recommendations: 1. Use the MoCA scale for selective assessment of CI in HD patients with CKD. 2. In case of risk of depression, introduce the PHQ-9 questionnaire into practise.