VSF Bioetikos katedra (07.05)

Veterinarijos gydytojai ir kiti smulkiųjų gyvūnų veterinarijos klinikų darbuotojai, vidutiniškai kaip bet kuris kitas dirbantis asmuo, darbe praleidžia didelę dalį savo gyvenimo, todėl kyla natūralus poreikis rūpintis aplinka, kurioje dirbama ir kaip joje jaučiamasi. Šio tyrimo tikslas - ištirti mobingo raišką darbuotojų tarpusavio santykiuose ir jo įtaką smulkių gyvūnų klinikų darbuotojų psichosocialinei gerovei bei darbinei veiklai. Tyrimui atlikti buvo naudojamas darbo autorės sukurtas klausimynas. Jis buvo patalpintas vienoje internetinėje platformoje ir surinkta 70 užpildytų formų. Gauti duomenys analizuoti Microsoft Excel bei IBM SPSS Statistics 29.0.1.0 programomis.
45,3 proc. tyrime dalyvavusių smulkiųjų gyvūnų klinikų darbuotojų teigė, kad savo darbe patyrė mobingą. Dominavo žemyn nukreiptas mobingas - 28,6 proc. mobingą patyrė iš aukštesnes pareigas užimančių darbuotojų ir 27,4 proc. iš savo tiesioginio vadovo. Nustatyta, kad amžius turėjo įtakos mobingo patyrimui iš vyresnių kolegų (p<0,05) - vyresni darbuotojai su mobingu susidūrė rečiau. Daugiau nei pusė respondentų (54 proc.) jautė, kad jų darbas nepakankamai finansiškai įvertinamas, viršvalandžiai darbe nebuvo apmokami (54 proc.), o darbe iškilus konfliktinei situacijai, nesulaukė kolegų ar vadovų palaikymo (30,1 proc.). 71,9 proc. darbuotojų jautė emocinę įtampą darbe ir 54 proc. jų tai neigiamai veikė atliekamo darbo kokybę.

SANTRAUKA Einaras Ambrazevičius. Kauno mokyklose dirbančių mokytojų savaveiksmiškumo sąsajos su subjektyviai vertinama sveikata. Bakalauro baigiamasis darbas. Darbo vadovas(ė) – Doc. dr. Giedrė Balturšaitytė. Lietuvos sveikatos mokslų universitetas,Medicinos akademija. Kaunas, 2024; 43 p. Darbo tikslas– nustatyti Kauno mokyklose dirbančių mokytojų savaveiksmiškumo sąsajas su subjektyviai vertinama sveikata. Tyrimo metodai: mokslinės literatūros apžvalga ir analizė, kurią atliekant nagrinėta Lietuvos bei užsienio šalių mokslinė literatūra, atskleidžianti savaveiksmiškumo sampratą, mokytojų savaveiksmiškumo svarbą jų profesinei veiklai bei subjektyviai suvokiamos sveikatos samprata ir jos sąsajos su mokytojų savaveiksmiškumu. Atliktas kiekybinis tyrimas, trijų Kauno mokyklų mokytojams pateikiant anoniminę anketą, sudarytą iš trijų dalių: pirma dalis – skirta surinkti tiriamųjų socialinius-demografinius duomenis; antra dalis – skirta mokytojų subjektyviai suvokiamos sveikatos vertinimui (SF36 klausimynas); trečia dalis – skirta mokytojų savaveiksmiškumo vertinimui (Mokytojų savaveiksmiškumo skalė). Kiekybinė duomenų analizė atlikta SPSS statistiniu paketu, versija 29.0. Statistinei kiekybinių duomenų analizei pasitelkta aprašomoji statistika bei požymių dažnių analizė. Aprašomoji statistika atlikta apskaičiuojant vidutines kintamųjų reikšmes su 95 proc. pasikliautinuoju intervalu. Duomenys netenkina normalumo prielaidos, todėl dviem nepriklausomoms imtims palyginti taikytas Mann– Whitney U testas. Trim ir daugiau nepriklausomoms imtims palyginti taikyta vienfaktorinė dispersinė analizė ANOVA. Sąsajoms tarp kiekybinių duomenų nustatyti skaičiuotas Spirmeno koreliacijos koeficientas. Skirtumai laikyti statistiškai patikimi, kai p < 0,05. Išvados: Kauno mokyklose dirbančių mokytojų savaveiksmiškumas nepriklauso nuo jų socialiniųdemografinių grupių: amžiaus, darbo stažo, kvalifikacijos bei ugdymo programos. Nustatyta, kad Kauno mokyklose dirbančių mokytojų subjektyviai vertinama sveikata skiriasi. Geriau savo subjektyvią sveikatą vertina jaunesni mokytojai, taip pat mokytojai turintys mažesnį darbo stažą bei žemesnę pedagoginę kvalifikaciją, lyginant su vyresniais mokytojais, mokytojais turinčiais didesnį darbo stažą bei aukštesnę pedagoginę kvalifikaciją. Didesnis fizinis aktyvumas, mažesnis veiklos apribojimas dėl fizinių negalavimų ir emocinių sutrikimų bei geresnis skausmo vertinimas labiau būdingas jaunesniems mokytojams, turintiems mažesnį darbo stažą, žemesnę profesinę kvalifikaciją, lyginant su vyresniais mokytojais, turinčiais didesnį darbo stažą bei aukštesnę profesinę kvalifikaciją. Energingumas didesnis pas jaunesnius mokytojus bei turinčius mažesnį darbo stažą, lyginant su vyresniais mokytojais, turinčiais didesnį darbo stažą. Tuo tarpu emocinei būsenai ir socialiniam funkcionavimui neturi įtakos mokytojų amžius, darbo stažas, profesinė kvalifikacija ar ugdymo programos. Geriausiai savo bendrą sveikatą vertina pradinio ugdymo mokytojai, prasčiausiai – vidurinio ugdymo mokytojai. Kauno mokyklose dirbančių mokytojų savaveiksmiškumas yra susijęs su jų geresniu subjektyvios sveikatos vertinimu: fizinio aktyvumo, veiklos apribojimų dėl fizinių ir emocinių negalavimų, energingumo, emocinės būsenos bei bendros sveikatos elementais.

Geištoraitytė M. Lietuvos sveikatos mokslų universiteto pirmos ir antros pakopos Visuomenės sveikatos ir Sveikatos psichologijos studijų programų studentų požiūris į psichikos sveikatą ir psichikos sveikatos raštingumas: Visuomenės sveikatos pirmosios pakopos studijų baigiamasis darbas/ darbo vadovas doc., dr., G. Baltrušaitytė; Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Medicinos akademijos Visuomenės sveikatos fakulteto Bioetikos katedra. – Kaunas, 2024. – 43 p. Tikslas ir uždaviniai. Darbo ,,Lietuvos sveikatos mokslų universiteto pirmos ir antros pakopos Visuomenės sveikatos ir Sveikatos psichologijos studijų programų studentų požiūris į psichikos sveikatą ir psichikos sveikatos raštingumas“ tikslas yra nustatyti Lietuvos sveikatos mokslų universiteto pirmos ir antros pakopos Visuomenės sveikatos ir Sveikatos psichologijos studijų programų studentų požiūrį į psichikos sveikatą ir studentų psichikos sveikatos raštingumą. Tyrimo tikslui pasiekti buvo išsikelti trys uždaviniai: 1) nustatyti studentų požiūrį į psichikos sveikatą; 2) įvertinti studentų psichikos sveikatos raštingumą; 3) palyginti Visuomenės sveikatos studijų studentų požiūrį į psichikos sveikatą, jų psichikos sveikatos raštingumą, su Sveikatos psichologijos studentų požiūriu į psichikos sveikatą, jų psichikos sveikatos raštingumu. Tyrimo metodika. Dalyvauti tyrime buvo kviečiama iš viso 294 Visuomenės sveikatos fakulteto Visuomenės sveikatos ir Sveikatos psichologijos I ir II pakopos studijų studentai. Tiriamieji apklausiami naudojant anoniminę anketą. Anketa siunčiama studentams elektroniniu paštu. Klausimynas buvo sudarytas, remiantis moksliniuose šaltiniuose pateiktais faktais apie psichikos sveikatą. Imties skaičiavimui buvo pasirinkta naudoti ,,SampleXS“ imties skaičiavimo programa bei pasiremta H. Leteurtre imties tūrio nustatymo lentele. Imties tūriui nustatyti buvo naudojama 5 proc. paklaida, o reiškinio tikimybė- 50 proc. Apskaičiuotas minimalus reprezentatyvios imties dydis- 167 respondentai. Gautų atsakymų dažnis 42 proc. Duomenų analizė atlikta naudojant SPSS statistinės analizės paketą (versija SPSS 29.0). Taikoma aprašomoji statistika, kintamiesiems skaičiuoti naudojami procentai. Požymių priklausomybei nustatyti taikytas Chi kvadrato (ꭓ2) testas. Pasirinktas reikšmingumo lygmuo yra 0,05. Rezultatai ir išvados. LSMU Visuomenės sveikatos ir Sveikatos psichologijos studijų programų studentų požiūris į psichikos sveikatą ir psichikos sveikatos raštingumas yra pakankamai geras, tačiau buvo nustatytas geresnis Sveikatos psichologijos studijų programos studentų požiūris į psichikos sveikatą bei psichikos sveikatos raštingumas lyginant su Visuomenės sveikatos studijų programos studentų požiūriu į psichikos sveikatą ir psichikos sveikatos raštingumu.

Gyvūnų gerovė visais laikais išlieka opi problema. Viena iš tiesioginių grandžių susijusių su jos gerinimu yra veterinarijos medicinos gydytojai. Jų pareiga per teikiamas veterinarinės priežiūros paslaugas bei bendravimą su gyvūnų šeimininkais užtikrinti jų augintiniams tinkamą gyvenimo kokybę ir gerovę. Tyrimas buvo atliktas 2022 m. spalio – lapkričio mėnesiais. Anoniminės anketinės apklausos nuoroda buvo platinama socialiniame tinkle „Facebook“ bei pokalbių svetainės „Reddit“ lietuvių grupėje. Tyrimo tikslas. Ištirti gyvūnų augintinių savininkų požiūrį į gyvūnus ir jų gerovę, veterinarinės priežiūros poreikį, pasitikėjimą veterinarijos gydytojais ir šių veiksnių sąsajas. Tyrimo rezultatai ir išvados. Tyrime dalyvavo 210 respondentai: iš jų 46,2 proc. atsakiusieji, kurių darbas nėra susijęs su gyvūnais, 42,4 proc. veterinarinės medicinos studentai, 9,0 proc. kitos su gyvūno priežiūra susijusios profesijos atstovai, 2,4 proc. veterinarijos gydytojai. Anoniminėje anketoje buvo naudojami sociodemografiniai klausimai. Klausimais su Likerto skale bei klausimai su keliais galimais pasirinkimo variantais. Tyrimo metu nustatyta, kad dauguma šeimininkų tiki, jog gyvūnai turi kognityvinius gebėjimus (t. y. jausmus, charakterį, mąstymą), o būdami augintiniais tampa šeimos dalimi, kuriems skiriamas dėmesys ir meilė. Taip pat nustatyta, kad pagrindinės veterinarinės paslaugos, dėl kurių šeimininkai kreipiasi į veterinarijos gydytoją skiriasi pagal sociodemografinius kriterijus. Tačiau visur vyrauja šios dvi priežastys: kai atsiranda tam tikri susirgimo simptomai bei augintiniui sunkiai susirgus. Be to, nustatyta, kad šeimininkai, suteikiantys gyvūnui žmogiškųjų savybių bei manantys, kad gyvūnas turi teigiamą vertę žmogui, yra labiau linkę vadovautis partnerišku veterinarijos gydytojo – kliento santykių modeliu. Ši grupė taip pat labiausiai linkę kreiptis į veterinarą dėl profilaktikos ir dažniausiai vieną ar daugiau kartų per metus. Tuo tarpu tie, kurie laiko gyvūną nuosavybe, mažiau linkę pripažinti veterinarijos gydytojo autoritetą. Be to, jie veterinaro paslaugomis linkę nesinaudoti ir kreipiasi tik augintiniui sergant sunkia ligos forma.

Euthanasia is defined as the painless killing of a patient who suffers from an incurable disease, in order to relieve that animal from suffering pain. Opinions about euthanasia vary depending on each person´s morality and ethics, as well as situation, position and previous experience with euthanasia. The aim of this research was to compare the attitudes of Lithuanian and Spanish veterinary professionals, students, and owners towards morality of euthanasia of companion animals. In 2022, a total of 376 participants (veterinarians, students of Veterinary Medicine and owners of companion animals) living in two countries (Spain and Lithuania) participated in the study. Nine ethical dilemmas related with euthanasia of companion animals were presented to the participants. The dilemmas were situations that simulated real-life cases where there is an aggressive dog, an animal not meeting the standards, a young ill patient with treatable disease, owners reluctant to pay for possible treatment, an old pet not compatible with current living conditions of the owner, severely ill animal but with emotional attachment from owner to the pet, metastatic disease in senior patient but owners are unreachable, owners refusal to accept the terminal illness of their pet and undefined situation where owners will follow the veterinarians advice. Results showed that Spain and Lithuania have a similar grade of agreement regarding decision of euthanasia in the cases presented to the participants. However, differences are seen between countries when it comes to the behavioural aggression and when the animal does not meet the standards. In these cases, it is observed that Spain agrees more with euthanasia than Lithuania. Results also showed that majority disagreed in cases where the patients were ill but could be treated, and where other outcomes were possible for the patient. Cases also showed that the dominant opinion was agreement of euthanasia in the case where the health of the patient was severely compromised.

Šio baigiamojo darbo tikslas - įvertinti sąsajas tarp veterinarijos klinikų darbuotojų patiriamo moralinio distreso ir profesinėje praktikoje iškylančių etinių dilemų. Tyrimui atlikti sudaryta tyrimo anketa, kurią socialiniame tinkle „Facebook“ buvo kviečiami užpildyti visi norintys veterinarijos srities specialistai. Apklausa vyko nuo 2022 metų spalio 1 dienos iki 2022 metų gruodžio 15 dienos. Tyrimo instrumentą sudarė 13 pagrindinių klausimų. Iš viso apklausoje dalyvavo 193 veterinarijos srities darbuotojai. Statistinė duomenų analizė atlikta naudojantis IBM SPSS Statistics 29.0 programa. Dažniausiai veterinarijos srityje sutinkama etinė dilema yra negalėjimas suteikti tinkamos pagalbos dėl ribotų klientų finansų. Su šia dilema nuolat arba dažnai susiduria 8 iš dešimties darbuotojų, priklausančių 50-59 amžiaus grupei. Su šia dilema susiduria didesnė dalis gydytojų nei felčerių ir daugiau smulkiųjų gyvūnų darbuotojų nei stambiųjų. Daugiau stambiųjų gyvūnų darbuotojų teigė dažnai arba nuolat susiduriantys su įtariamo žiauraus elgesio su gyvūnais nutylėjimu, spaudimu priimti sprendimus, prieštaraujančius asmeninei moralei ir peržengti kompetencijos ribas, lyginant su smulkiųjų gyvūnų klinikų darbuotojais. Nustatyta statistiškai reikšmingų sąsajų tarp etinių dilemų ir ketinimo palikti darbo vietą, bei dėl jų patiriamų neigiamų fizinių ir psichologinių pasekmių. Didžiausias moralinis distresas patiriamas dėl finansinių apribojimų (7,6 balai iš 10). Moterys didesnį nei vyrai moralinį distreso lygį jaučia dėl atsainaus kliento požiūrio į gyvūnų gerovę ir kai jis savo interesus aukščiau iškelia už jų gerovę, reikalavimo atlikti kliniškai sveiko gyvūnų eutanaziją bei dėl finansinių apribojimų. Stambiuosius gyvūnus gydantys darbuotojai intensyvesnį distreso lygį jaučia, kai yra verčiami teikti nereikalingas ar perteklines paslaugas. Respondentai moraliniam distresui mažinti dažniausiai pageidauja palankių darbo sąlygų (73,1 proc.). Pradedantieji, t.y. 1-5 metų darbo stažą turintys darbuotojai labiau pageidauja susirinkimų, skirtų aptarti etines situacijas ir seminarų, skirtų mokymams, kaip jas įveikti.

Moralinis distresas yra psichologinis ir emocinis diskomfortas, kuris atsiranda, kai asmuo susiduria su situacijomis, kai jis jaučiasi negalintis veikti pagal savo moralinius įsitikinimus. Moralinio distreso tema sveikatos priežiūroje plačiai analizuojama kelis dešimtmečius, tačiau tik pastaraisiais metais vis labiau tiriamas veterinarijos specialistų patiriamas moralinis distresas ir jo poveikis. Kiekybinis momentinis tyrimas buvo atliktas vykdant internetinę anoniminę anketinę apklausą nuo 2022 metų rugsėjo 26 dienos iki 2022 metų lapkričio 7 dienos. Darbo tikslas: ištirti veterinarijos specialistų, studentų ir gyvūnų savininkų patiriamą moralinį distresą dėl smulkiųjų gyvūnų eutanazijos. Tyrimo rezultatai ir išvados. Tyrime dalyvavo 275 respondentai: iš jų 43 veterinarijos gydytojai, 130 veterinarijos studentų ir 102 gyvūnų savininkai. Nustatyta, kad kas trečias veterinarijos gydytojas ir kas aštuntas veterinarijos studentas, taip pat iki 10 proc. gyvūnų savininkų, teigė susidūrę su sveiko gyvūno eutanazija (p < 0,05). Kaip pagrindinė sveiko gyvūno eutanazijos priežastis yra minima agresija bei kiti elgesio sutrikimai ir ekonominiai suvaržymai. Veterinarijos gydytojams ir studentams didžiausią distresą kėlė eutanazija sveikam gyvūnui dėl savininkų prašymo (p < 0,05). Gyvūnų savininkai teigė didžiausią distresą patiriantys situacijose, kai eutanazija atliekama agresyviam gyvūnui. Nustatyta, kad didesnį moralinį distresą patiria jaunesni, trumpesnį darbo stažą, moteriškos lyties bei retai eutanaziją atliekantys specialistai (p < 0,05). Taip pat atliktas tyrimas rodo, kad gydytojai turėtų vengti primesti sprendimą klientams, nes gyvūnų savininkai vėliau gali kaltinti veterinarijos gydytoją dėl eutanazijos. Tyrimo metu nustatyta, kad yra labai svarbus abipusis veterinarijos gydytojų ir gyvūnų savininkų nutarimas dėl gyvūno ateities ir gydymo, kitu atveju kyla nesutarimai, etinės dilemos ir patiriamas moralinis distresas.

Darbo tikslas. Įvertinti Kauno miesto X įmonės darbuotojų informuotumo apie ūmines viršutinių kvėpavimo takų infekcijas ir prevencinio elgesio sąsajas. Uždaviniai. Įvertinti X įmonės darbuotojų informuotumą apie ūmines viršutinių kvėpavimo takų infekcijas. Atskleisti X įmonės darbuotojų prevencinį ūminių viršutinių kvėpavimo takų infekcijų elgesį. Nustatyti X įmonės darbuotojų informuotumo apie ūmines viršutinių kvėpavimo takų infekcijas bei prevencinio elgesio sąsajas. Tyrimo medžiaga ir metodai. 2023 m. vasario-kovo mėn. Kauno miesto X įmonėje atliktas kiekybinis stebėjimo analitinis momentinis tyrimas. Atlikta momentinė anoniminė anketinė apklausa. Pasirinktas patogiosios neatsitiktinės imties atrankos metodas. Bendrąją populiaciją sudarė 257 asmenys, apskaičiuota imtis N=155, dalyvavo 149 asmenys (atsako dažnis 57,98 proc.). Duomenys surinkti tiriamiesiems užpildžius anketą Google „Forms“ aplinkoje. Duomenų analizė atlikta IBM SPSS Statistic 29.0 statistiniu paketu, naudojant chi kvadrato (χ^2), z kriterijus, Kolmogorov-Smirnov testą, reikšmingumo koeficientas p < 0,05. Rezultatai. Daugumos (47,7 proc.) žinios įvertintos kaip geros ar labai geros, 43,0 proc. – vidutiniškos ir 9,4 proc. – prastos ar labai prastos. Reikšmingo ryšio su lytimi, išsilavinimu, amžiumi ir pareigomis nerasta (p>0,05). 36,6 proc. teigė, kad sergamumas darbovietėje aktuali problema, o 52,3 proc., kad ŪVKTI turi įtakos darbo našumui ir rezultatams. Šie respondentai taip pat buvo labiau linkę dezinfekuoti rankas ir paviršius darbo vietoje (p < 0,05), o asmenys, kurie peršalimo simptomus jaučia 1-ą k. per metus ar rečiau, yra labiau linkę naudoti veido kaukes (p < 0,05). Bendrai darbuotojai yra linkę darbo vietoje naudoti įvairias infekcijų profilaktines priemones. Vyrai, jausdami simptomus, dažniau dirba darbo vietoje (p < 0,05). Ryšys tarp žinių ir prevencinės elgsenos nustatytas ties rankų dezinfekcija ir socialinio atstumo laikymusi (p < 0,05). Pastebėtas dėsningumas - kuo žinios geresnės, tuo labiau profilaktikos priemonės taikomos darbo vietoje. Daugiau reikšmingų ryšių buvo tarp darbdavio suteikiamos informacijos ŪVKTI profilaktikos temomis ir rankų bei paviršių dezinfekcijos ir socialinio atstumo laikymosi (p < 0,001). Išvados. Beveik pusės respondentų žinios įvertintos kaip geros ar labai geros. Darbuotojai yra linkę naudoti profilaktines priemones, teigiamai vertina darbdavio vykdomą profilaktiką. Nustatytos sąsajos tarp žinių ir rankų dezinfekcijos bei socialinio atstumo laikymosi darbovietėje. Kuo geresnės žinios, tuo labiau taikomos profilaktinės priemonės.

Aim: To determine ethical issues between nurse and physician interprofessional communication in clinical professional practice.

Methods: A descriptive cross-sectional study was conducted at Başkent University Ankara Hospital as a private hospital in Turkey. Descriptive statistics, Student’s t-test, Chi-Squared (x2) test, and Pearson correlation were used. Variables with a p-value ＜ 0.05 were considered as statistically significant.

Results: The response rate of the study was 80%. The main results of the study showed that physicians are more satisfied than nurses with their relationship. The majority of nurses (49,29%) responded positively to physician-nurse collaboration is characterized by cooperation comparing with physicians (45,36%) (p=0.021). Moreover, physicians perceived that there were good human relationships and positive interactions with nurses (38.57%), and nurses (35,36%) confirmed this perception. The analysis was done by the vast majority of both female professions. Conclusions: The analysis of the results showed that an essential element for collegiality and the development of teamwork relationships is the ability to cooperate with representatives of other professions. Nurses' and physicians' perceptions of their interpersonal communication have been indicated to have a significant impact on job satisfaction and the relationship among them characterized by cooperation'' was appreciated by both by physicians and nurses. And also It was determined that the significant correlation between profession, age, and working year.

[...]. Darbo tikslas ir uždaviniai. Tikslas – įvertinti Lietuvos slaugytojų subjektyvią sveikatą, patiriamą stresą, nuovargį ir dalyvavimo meninėje veikloje poveikį. Uždaviniai: 1. Įvertinti Lietuvos slaugytojų subjektyvią sveikatą, patiriamą stresą ir nuovargį. 2. Nustatyti Lietuvos slaugytojų subjektyvios sveikatos, patiriamo streso ir nuovargio sąsajas su socio-demografinėmis charakteristikomis ir psichosocialiniais darbo aplinkos veiksniais. 3. Įvertinti dalyvavimo meninėje veikloje poveikį slaugytojų subjektyviai sveikatai, patiriamam stresui ir nuovargiui. 4. Nustatyti slaugytojų subjektuvią sveikatą, patiriamą stresą ir nuovargį, atsižvelgiant į jų nuomonę apie meninės veiklos poveikį. [...].