Veterinarijos Akademija (VA)

Ožkų infekcinės ligos yra svarbus veiksnys, galintis neigiamai paveikti gyvūnų sveikatą, gerovę ir produktyvumą. Viena iš reikšmingiausių ožkų infekcinių ligų yra ožkų artritas-encefalitas (OAE), kurį sukelia smulkiųjų atrajotojų lentivirusai (SALV). Lietuvoje duomenų apie OAE paplitimą, cirkuliuojančių SALV genotipų įvairovę ir kitų infekcinių ligų paplitimą ožkų populiacijoje iki šiol buvo nedaug. Darbo tikslas – atlikti OAE ir kitų ožkų infekcinių ligų epidemiologinius tyrimus Lietuvos ožkininkystės ūkiuose, įvertinti jų paplitimą, molekulinę įvairovę, diagnostikos galimybes ir galimus ryšius tarp infekcijų. Tyrimo metu buvo ištirti 380 ožkų kraujo serumo mėginių, surinktų iš 30 ožkininkystės ūkių skirtinguose Lietuvos regionuose. OAE infekcija vertinta serologiniais ir molekuliniais metodais, atliktas Lietuvoje cirkuliuojančių SALV genotipų molekulinis charakterizavimas. Taip pat įvertintas greitojo neinvazinio CAE-RAPID testo tinkamumas OAE diagnostikai, tiriant kraujo ir pieno mėginius. Papildomai tirta toksoplazmozė, hipodermozė, neosporozė, mikoplazmozė, Q karštinė ir pestivirusinė infekcija bei vertintos koinfekcijos. Specifiniai antikūnai prieš OAE virusą nustatyti 75 iš 380 ožkų (19,7 proc.; 95 proc. PI 15,61–23,82 proc.), o bent vienas serologiškai teigiamas gyvūnas nustatytas 17 iš 30 ūkių (56,7 proc.; 95 proc. PI 37,43–74,54 proc.). Nustatyti A ir B SALV genotipai, genetiškai artimi kitose Europos šalyse cirkuliuojančioms padermėms. Vilniaus apskrityje identifikuota Lietuvai nebūdinga A1 potipiui artima padermė, A2 nustatyta Vakarų Lietuvoje, o B1 ir B1/A2 – Vidurio ir Rytų Lietuvoje. CAE-RAPID testas pasižymėjo pakankamu jautrumu kraujo (83,4 proc.) ir pieno (88,1 proc.) mėginiuose bei aukštu specifiškumu (95,1–100 proc.) ir pakartojamumu (97,7–98,6 proc.), todėl gali būti taikomas atrankinei diagnostikai. Tarp kitų tirtų infekcijų dažniausiai nustatyta toksoplazmozė – specifiniai antikūnai nustatyti 38,9 proc. ožkų ir 96,6 proc. ūkių. Hipodermozės, neosporozės ir mikoplazmozės paplitimas buvo mažas, o antikūnų prieš Q karštinės ir pasienio ligos sukėlėjus nenustatyta. Mišrios infekcijos nustatytos 7,9 proc. mėginių, dažniausiai susijusios su toksoplazmoze ir OAE. Reikšmingos sąsajos nustatytos tarp toksoplazmozės, OAE ir hipodermozės. Tyrimo rezultatai pirmą kartą išsamiai apibūdino OAE paplitimą ir SALV genetinę įvairovę Lietuvos ožkų populiacijoje bei kitų svarbių infekcinių ligų paplitimą ir koinfekcijų ypatumus. Gauti duomenys prisideda prie OAE epidemiologinės stebėsenos, diagnostikos ir kontrolės gerinimo Lietuvos ožkininkystės ūkiuose.

Anthelmintic resistance is one of the major challenges in modern sheep parasitology, reducing the effectiveness of gastrointestinal nematode control and threatening sustainable sheep production. Despite its increasing importance across Europe, representative data on the prevalence of anthelmintic resistance and its associated risk factors in Lithuania have been limited. The aim of this dissertation was to investigate the prevalence of anthelmintic resistance in sheep gastrointestinal nematodes in Lithuanian sheep farms and to identify farm-related risk factors associated with its development. The study evaluated parasite control practices, determined the prevalence of gastrointestinal nematodes, assessed resistance to benzimidazoles, macrocyclic lactones, and levamisole using the micro-agar larval development test, identified resistant nematode genera, and analysed associations between resistance, farm management, and treatment strategies. Farms were selected using a systematic sampling approach from members of the Lithuanian Sheep Breeders Association, providing the first nationally representative data on anthelmintic resistance in Lithuanian sheep farms. The findings provide a scientific basis for more rational anthelmintic use, implementation of risk-based parasite control strategies, and the development of practical recommendations aimed at preserving anthelmintic efficacy and supporting sustainable sheep production.

Didėjant žmonių populiacijai, efektyvus visuomenės aprūpinimas gyvūninės kilmės maistu tampa vis didesniu iššūkiu. Siekiant užtikrinti gyvulininkystės plėtrą, efektyvus pašarinių žaliavų panaudojimas tampa vienu pagrindinių prioritetų. Šios disertacijos tikslas - išanalizuoti naujai sukurtų lietuviškų spalvotųjų kviečių veislių ir Fabaceae šeimos augalų sudėtį, sukurti technologijas, didinančias jų pridėtinę vertę tvaresnių pašarinių žaliavų gamybai bei pritaikyti in vitro virškinimo modelį, siekiant prognozuoti šių pašarinių žaliavų in vivo efektyvumą. Disertaciniame darbe pateikiamas išsamus naujai sukurtų kviečių grūdų ir ankštinių augalų sėklų biokonversijos atrinktomis pieno rūgšties bakterijų padermėmis įvertinimas, kaip novatoriškas sprendimas, siekiant pagerinti pašarinių žaliavų funkcionalumą ir maistinę vertę. Disertacijos mokslinis naujumas glūdi (I) naujai sukurtų kviečių grūdų veislių ir jų biokonversijos atrinktomis pieno rūgšties bakterijų padermėmis įtakos substratų biocheminėms modifikacijoms vertinime, (II) lęšių sėklų substrato kompleksiniame apdorojime, taikant tradicinę bei kietafazę fermentaciją ir substrato dalelių dydžio modifikacijas, (III) naujai sukurtų pašarinių žaliavų in vitro virškinimo modelio taikyme, siekiant prognozuoti jų in vivo efektyvumą. Disertacijoje išanalizuotas taikytų kompleksinių technologinių sprendimų poveikis plačiam spektrui jautrių substrato rodiklių, o sukurtos žinios suteikia daugiamatį supratimą apie augalinių žaliavų pokyčius biokonversijos metu. Skelbiami rezultatai reikšmingai prisideda prie tvarių, žiedine ekonomika pagrįstų, perdirbimo strategijų kūrimo, siejamų su augalinės kilmės išteklių efektyviu naudojimu gyvulininkystėje.

Valgomosios dangos yra perspektyvi natūrali priemonė sūrių saugai ir kokybei gerinti. Jos gali veikti kaip barjeras drėgmės netekimui, oksidacijai ir mikroorganizmų augimui bei būti naudojamos funkcinių komponentų, įskaitant pieno rūgšties bakterijas, pernešimui. Disertacijos tikslas – sukurti ir įvertinti apsauginės valgomosios dangos, įterpiant apsauginėmis ir probiotinėmis savybėmis pasižyminčią laktobacilą, poveikį Edam tipo sūrio saugai ir kokybei. Iš rauginto karvės pieno, taikant INFOGEST in vitro virškinimo modelį, buvo išskirtos ir identifikuotos laktobacilos bei įvertintos jų savybės. Atrinkta L. paracasei A11 padermė auginta antrinėse pieno pramonės žaliavose, o iš skysto rūgščių išrūgų baltymų koncentrato sukurta valgomoji danga. Tirtos dangų savybės, bakterijų gyvybingumas bei poveikis įprastam ir probiotiniam Edam tipo sūriui. Tirti sūrio fizikiniai-cheminiai, mikrobiologiniai, jusliniai rodikliai, mikrobiotos pokyčiai ir baltymų virškinamumas. Pirmą kartą INFOGEST in vitro virškinimo metodas pritaikytas ankstyvajai potencialiai probiotinių laktobacilų atrankai. Taip pat parodyta, kad L. paracasei A11 gali būti įterpta į valgomąsias dangas, pagamintas iš antrinių pieno pramonės žaliavų, ir išlikti gyvybinga sūryje bei po in vitro virškinimo be papildomų apsauginių medžiagų ar kapsuliavimo. Nustatyta, kad šios dangos slopina gedimą sukeliančių mikroorganizmų augimą, palaiko probiotinių bakterijų gyvybingumą ir gerina juslines sūrio savybes.

The meat industry generates substantial quantities of animal offal, which represents a valuable source of protein; however, its potential for the development of higher value-added products remains underutilised. Enzymatic hydrolysis of animal offal proteins enables the production of peptide hydrolysates exhibiting antioxidant and antibacterial properties and their application in the development of functional food products. The aim of the study was to assess the safety of animal offal and its suitability for processing into protein hydrolysates and the development of functional food products. The tasks of this study were: (I) to evaluate pathological lesions in offal (porcine, bovine, and ovine) identified during veterinary post-mortem inspection and assess their impact on biological and chemical safety, nutritional composition, and the suitability of the raw materials for further processing; (II) to apply an optimal enzymatic hydrolysis model to selected offal to obtain protein hydrolysates with functional properties; (III) to evaluate the antioxidant and antibacterial properties and peptide profiles of offal hydrolysates and to assess their potential application in the development of functional food products; (IV) to develop a prototype of a novel product, evaluate its safety, nutritional composition, and functional properties, and make evidence-based decisions regarding the use of offal in the development of functional food products.

Epilepsija – viena dažniausių šunų ir kačių neurologinių ligų, o status epilepticus (SE) sukelia tiesioginį pavojų gyvybei. Darbe vertintos šunų ir kačių epilepsijos priepuolių tipų sąsajos su epidemiologiniais veiksniais ir etiologija, atlikta šunų morfometrinė galvos smegenų MRT vaizdų analizė bei nustatytas α2-adrenoreceptorių agonistų veiksmingumas status epilepticus metu, taikant EEG kontrolę. Kompleksiškai įvertinus epidemiologinių, klinikinių, laboratorinių ir etiologinių veiksnių sąsajas su priepuolių tipais, nustatyta amžiaus įtaka idiopatinės epilepsijos pasireiškimui bei klasterinių priepuolių progresavimo į SE dėsningumai. Specifiniu MRT protokolu, išskirtos pagrindinės ligos etiologinės grupės ir nustatyta jų įtaka priepuolių pobūdžiui. Atskirai išanalizavus uždegiminę ir navikinę epilepsijos kilmę, nustatyti specifiniai ligos sunkumo skirtumai, leidžiantys prognozuoti priepuolių tipą. Identifikuoti ryškesni kraujo rodiklių pokyčiai SE grupėje bei įvertinta fenobarbitalio koncentracijos dinamika, įrodant, kad individualus vaisto dozavimas turi būti orientuotas į kliniką, o ne priepuolio tipą. Taikant MRT morfometrinę analizę, aptikti specifiniai smegenų kaktinės ir smilkininės skilčių tūrio skirtumai bei hipokampo asimetrija pacientams, neturintiems įprastinių pažeidimų. EEG įvertinus deksmedetomidino galimybę slopinti epilepsiforminę veiklą SE metu patvirtinta, kad jis nutraukia ne tik priepuolius, bet ir slopina epilepsinį galvos smegenų aktyvumą.

Paukščių infekcinio bronchito virusas priklauso Gammacoronavirus galli rūšiai. Naminiams paukščiams virusas sukelia kvėpavimo sistemos, reprodukcijos ir inkstų pažeidimus, bei didelius ekonominius nuostolius paukštininkystėje. Dėl didelio viruso kintamumo ieškoma naujų prevencijos priemonių. Viena iš priemonių gali būti augalinės kilmės preparatai. Tyrime buvo vertintas paprastojo raudonėlio (Origanum vulgare L.) 40 proc. etanolio ekstrakto, cinamono (Cinnamomum verum J. Presl) eterinio aliejaus ir cinamaldehido citotoksinis poveikis Vero ląstelėms, bei antivirusinis ir virucidinis poveikis Beaudette padermės infekcinio bronchito virusui. Augalinės kilmės preparatų citotoksiškumas Vero ląstelėms buvo įvertintas nustatant ląstelių gyvybingumą MTT testu. Paprastasis raudonėlis buvo mažiausiai citotoksiškas Vero ląstelėms (CC50 – 7,2 mg/ml). Antivirusinis preparatų poveikis buvo vertintas skirtingose viruso infekcijos stadijose; nustatyta, kad paprastojo raudonėlio ekstraktas pasižymėjo antivirusiniu poveikiu prieš IBV, priklausomu nuo infekcijos daugybiškumo ir preparato panaudojimo laiko. Stipriausias raudonėlio poveikis nustatytas virusą veikiant prieš infekciją (EC50 = 172 μg/ml). Infekcijos metu apskaičiuotas selektyvumo indeksas buvo 20,3. Paprastasis raudonėlis pasižymėjo stipriu virucidiniu poveikiu, inaktyvuodamas ≥99,99 % virusų, veikiant CC50 koncentracijai. Cinamono eterinis aliejus ir cinamaldehidas pasižymėjo dideliu citotoksiškumu Vero ląstelėms, jų CC50 siekė atitinkamai 0,27 ir 0,18 mg/ml. Antivirusinis ir virucidinis poveikis, veikiant CC50 ir mažesnėmis koncentracijomis, nenustatytas. Taikant citotoksinę (1 proc.) koncentraciją, viruso kiekio sumažėjimas buvo nereikšmingas arba silpnas (inaktyvavo ≤90 % arba 90,0–99,0 % virusų).

SANTRAUKA Komercinių šunų pašarų maistinės vertės atitikties ir vartotojų elgsenos vertinimas Lietuvoje ir Vokietijoje Giedrius Jasukynas Bakalauro baigiamasis darbas

Baigiamojo darbo tikslas buvo atlikti šunų pašarų maistinės vertės rodiklių ir vartotojų pasirinkimo tyrimą skirtingose prekybos vietose Lietuvoje ir Vokietijoje. Darbo tikslui pasiekti buvo keliami tokie uždaviniai:

1. Ištirti skirtingų klasių šunų pašarų maistinę vertę.
2. Išanalizuoti Lietuvos ir Vokietijos rinkoje pateikiamų įvairios klasės šunų pašarų etiketes ir palyginti duomenis su gautais rezultatais.
3. Atlikti vartotojų elgsenos vertinimą. Darbo uždavinių įgyvendinimui pasirinkti tyrimo metodai: anketinė anoniminė apklausa, pašarų maistinės vertės analizė artimosios infraraudonosios spektroskopijos (NIR) reflektancijos metodu. Tyrimas atliktas 2026 metais. Atlikus laboratorinius tyrimus nustatyti skirtumai tarp pašarų etiketėse deklaruojamų ir faktiškai nustatytų maistinės vertės rodiklių. Lyginamoji analizė parodė, kad tam tikrais atvejais egzistuoja neatitiktys tarp deklaruojamų ir nustatytų verčių. Anketinės apklausos rezultatai atskleidė vartotojų elgsenos skirtumus: Lietuvoje respondentai dažniau renkasi pašarus prekybos centruose, yra jautresni kainai ir akcijoms, tuo tarpu Vokietijoje didesnis dėmesys skiriamas pašaro kokybei ir sudėčiai.

Tyrimas buvo atliktas 2024–2025 m. LSMU Dr. L. Kriaučeliūno Smulkiųjų Gyvūnų Klinikoje. Magistro baigiamojo darbo tikslas buvo įvertinti išmatų mikrobiotos transplantacijos efektyvumą šunims, sergantiems disbioze ir virškinamojo trakto sutrikimais. Į tyrimą retrospektyviai buvo įtraukti 29 šunys, kuriems buvo nustatyta disbiozė ir taikytas gydymas išmatų mikrobiotos transplantacija. Vertinta klinikinė būklė, kūno masė, išmatų konsistencija, gastrointestinalinis klinikinis balas, žarnyno būklės balas ir išmatų biomarkeriai. FMT buvo taikyta dviem būdais: naudojant nazoduodenalinį zondą arba kapsules. Tiriamojoje imtyje šiek tiek dominavo patinai, o dažniausia klinikinė diagnozė buvo lėtinis viduriavimas. Rečiau nustatyta įtariama uždegiminė žarnyno liga ir plonojo žarnyno bakterijų išvešėjimas. Daliai šunų FMT buvo taikyta zondu, kitai daliai - kapsulėmis. Vertinant klinikinius rodiklius nustatyta, kad po gydymo sumažėjo gastrointestinalinis klinikinis balas, pagerėjo išmatų konsistencija, padidėjo žarnyno būklės balas ir kūno masė. Šie pokyčiai parodė bendrą tirtų šunų klinikinės būklės pagerėjimą po taikyto gydymo. Biomarkerių analizė taip pat parodė palankius pokyčius po išmatų mikrobiotos transplantacijos. Po gydymo sumažėjo kalprotektino ir α1-antitripsino koncentracijos, o imunoglobulino A ir kasos elastazės koncentracijos padidėjo. Šie rezultatai rodo sumažėjusį žarnyno uždegiminį aktyvumą ir pagerėjusią žarnyno funkcijos būklę. Nustatyta, kad nei pasirinktas FMT taikymo būdas, nei seansų skaičius neturėjo statistiškai reikšmingos įtakos klinikinių rodiklių pokyčiams.

The aim of this study was to evaluate and compare the sedative effects, onset time, recovery time, as well as associated influencing factors in lame and non-lame canine orthopedic patients sedated with medetomidine hydrochloride and butorphanol tartrate for radiographic examination. A retrospective study was conducted during which data was collected at the Animal Hospital Aisti in Vantaa, Finland from October until December 2025. Canine patients that came to the hospital for radiographic evaluation and could be sedated using 0.02 mg/kg of medetomidine hydrochloride and 0.2 mg/kg of butorphanol tartrate were included in the study. A total number of 30 patients was collected, comprising 15 healthy dogs and 15 dogs with lameness. The following information was collected: the patient’s age, breed, weight, sex, body condition score, lameness grade, stress level prior to sedation, and heart rate, respiratory rate and body temperature during the initial examination. Additionally, the onset of sedation, sedation duration, recovery time, and vital signs measured at 5-minute interval during sedation were recorded. Non-lame dogs demonstrated significantly greater decreases in heart rate and respiratory rate during sedation, as well as longer recovery times compared to lame dogs, while temperature changes and sedation onset times did not differ between groups. Changes in physiological parameters during sedation were associated with several patient-related factors, whereas no such associations were identified for onset of sedation or recovery. These findings provide clinically useful insight into sedation responses in canine orthopedic patients and highlight the need for further prospective studies to better define the influence of patient-related factors on sedation outcomes.