SF Reabilitacijos klinika (06.06)

Miglė Strimaitytė. Atsipalaidavimo pratimų, atliekamų nuotoliniu būdu, poveikis migrena sergančių moterų simptomams, depresijai, nerimui ir gyvenimo kokybei bei šių rodiklių sąsajos su funkcine būkle. Magistro baigiamasis darbas. Darbo vadovė – prof. dr. Eglė Lendraitienė. Lietuvos sveikatos mokslų universitetas, Medicinos akademija, Slaugos fakultetas, Reabilitacijos klinika. Kaunas, 2024; 101 p.
Darbo tikslas: Įvertinti atsipalaidavimo pratimų, atliekamų nuotoliniu būdu, ir savimasažo poveikį migrena sergančių moterų simptomams, depresijai, nerimui ir gyvenimo kokybei bei sąsają su funkcine būkle. Uždaviniai: 1. Įvertinti kvėpavimo funkcijos, širdies – kraujagyslių sistemos funkcijos, kaklo judesių amplitudės, krūtinės bei plačiausiojo nugaros raumenų ilgio kaitą atsipalaidavimo pratimus atliekančioje tiriamojoje (AP) grupėje ir savimasažą atliekančioje tiriamojoje (SM) grupėje. 2. Įvertinti depresijos, nerimo, gyvenimo kokybės, skausmo intensyvumo, trukmės bei dažnio, tablečių vartojimo kiekio bei migrenos simptomų kaitą AP grupėje ir SM grupėje. 3. Palyginti kvėpavimo funkcijos, širdies – kraujagyslių sistemos funkcijos, kaklo judesių amplitudės, krūtinės bei plačiausiojo nugaros raumenų ilgio, depresijos, nerimo, gyvenimo kokybės, skausmo intensyvumo, trukmės bei dažnio, tablečių vartojimo kiekio bei migrenos simptomų kaitą tarp grupių. 4. Nustatyti sąsajas tarp asmenų, atlikusių atsipalaidavimo pratimų programą ir savimasažą, skausmo intensyvumo, trukmės ir dažnio, tablečių suvartojimo rodiklių ir funkcinių testų, depresijos, nerimo ir gyvenimo kokybės. Tyrimo metodika: Kiekybinis grupių tyrimas, kurio metu taikoma atsipalaidavimo pratimai arba savimasažas moterims, sergančioms migrena. Atsipalaidavimo pratimai yra atliekami 3 kartus per savaitę po 30 minučių 3 mėnesius, nuotoliniu būdu. Savimasažas yra atliekamas 3 kartus per savaitę, 10 min, 3 mėnesius savarankiškai. Vertinami migrenos priepuolių skausmo intensyvumas, trukmė, dažnis, suvartotų tablečių nuo skausmo kiekis. Vertinami funkciniai rodikliai – kaklo judesių amplitudė naudojantis goniometru, krūtinės raumenų ir plačiausiojo nugaros raumens ilgio vertinimas su centimetrine juostele, kvėpavimo sistemos įvertinimas naudojantis Henčo ir Štangės mėginius bei vertinant kvėpavimo dažnį, širdies susitraukimo dažnio ir arterinio kraujospūdžio vertinimas naudojantis kraujospūdžio matavimo aparatu.Taip pat vertinami migrenos simptomai, pildant anketinius duomenis. Gyvenimo kokybės įvertinimui naudojamas Gyvenimo kokybės klausimynas SF – 36. Buvo vertinama depresija pagal Paciento sveikatos klausimyną-9, o nerimas - Generalizuoto nerimo sutrikimo skale-7. Tiriamieji: moterys, sergančios migrena. Atrankos kriterijai: skausmo trukmė 4 – 72 val., skausmo intensyvumas – 4 – 10 balai, mažas ar vidutinis fizinis aktyvumo lygis, migrenai būdingi simptomai, migrena yra nustatyta gydytojo neurologo, nėra nustatyta kitų neurologinių, širdies – kraujagyslių sistemos, kvėpavimo, onkologinių bei kitų ligų, moteris, amžius – 18 – 65 m. Darbo išvados: 1. AP grupėje pagerėjo deguonies pasisavinimo procesų ir dujų apykaitos rezultatai, sumažėjo kvėpavimo dažnis, pagerėjo judesių amplitudė, padidėjo krūtinės ir plačiausiojo nugaros raumenų ilgis. SM grupėje sumažėjo diastolinis arterinis kraujo spaudimas, pagerėjo deguonies pasisavinimo procesų ir dujų apykaitos rezultatai, pagerėjo kaklo judesių amplitudė, padidėjo mažojo krūtinės dešinėje pusėje, didžiojo krūtinės krūtinkaulinės dalies, plačiausiojo nugaros kairėje pusėje raumenų ilgis. 2. AP grupėje sumažėjo migrenos priepuolių skausmo intensyvumas, suvartojamų tablečių nuo skausmo kiekis, migrenos priepuolių dažnis, sumažėjo migrenos simptomų pasireiškimas, pegerėjo gyvenimo kokybės sritys: fizinį aktyvumas, veiklos apribojimai dėl fizinių negalavimų, emocinė būsena, socialinis funkcionavimas, skausmas. SM gupėje sumažėjo migrenos priepuolių skausmo intensyvumas, dažnis ir trukmė, suvartojamų tablečių nuo skausmo kiekis, sumažėjo migrenos simptomų pasireiškimas, pegerėjo gyvenimo kokybės sritys: fizinis aktyvumas, veiklos apribojimai dėl fizinių negalavimų, veiklos apribojimai dėl emocinių sutrikimų, socialinis funkcionavimas, skausmas. 3. AP grupėje labiau padididėjo kaklo sukimo dešinėje pusėje judesių amplitudė, mažojo krūtinės raumens ilgis kairėje pusėje, didžiojo krūtinės raumens raktikaulinės dalies ilgis kairėje pusėje, didžiojo krūtinės raumens krūtinkaulinės dalies ilgis, plačiausiojo nugaros raumens ilgis labiau nei savimasažo grupėje. SM grupėje labiau sumažėjo arterinis kraujo spaudimas. 4. AP grupėje vidutinio stiprumo tiesinės priklausomybės ryšiais koreliuoja skausmo intensyvumo pokytis su kaklo lenkimo judesio amplitudės pokyčiu, migrenos trukmės pokytis ir didžiojo krūtinės raumens krūtinkaulinės dalies ilgio abejose pusėse pokytis. AP grupėje buvo nustatyas atvirkštinis, vidutinio stiprumo ryšys tarp suvartotų tablečių kiekio pokyčio ir kaklo lenkimo ir tiesimo judesių amplitudės pokyčio. AP grupėje suvartotų tablečių kiekio pokytis vidutinio stiprumo tiesinės priklausomybės ryšiais koreliuoja su gyvenimo kokybės sritimi – bendraja sveikata. SM grupėje buvo nustatytas atvirkštinis, vidutinio stiprumo ryšys tarp skausmo intensyvumo pokyčio ir sistolinio arterinio kraujospūdžio pokyčio, o tarp suvartotų tablečių kiekio pokyčio ir kaklo sukimo judesių amplitudės dešinėje pusėje pokyčio, tarp migrenos dažnio pokyčio ir deguonies pasisavinimo procesų ir dujų apykaitos rezultatų pokyčio, tarp migrenos dažnio pokyčio ir kaklo lenkimo judesių amplitudės pokyčio nustatytas tiesioginis, vidutinio stiprumo ryšys. SM grupėje suvartotų tablečių kiekio pokytis vidutinio stiprumo tiesinės priklausomybės ryšiais koreliuoja su gyvenimo kokybės sritimi – skausmu.

Vilius Čiapas. Virtualios realybės priemonių taikymas asmenų patyrusių infarktą, apatinių galūnių funkcijos, pusiausvyros, eisenos bei gyvenimo kokybės rodiklių kaitai. Magistro baigiamasis darbas. Darbo vadovė - prof. dr. Eglė Lendraitienė. Lietuvos sveikatos mokslų universitetas, Medicinos akademija, Slaugos fakultetas, Reabilitacijos klinika. Kaunas, 2024; 60 p. Tikslas - įvertinti asmenų patyrusių galvos smegenų infarktą apatinių galūnių funkcijos, pusiausvyros, eisenos bei gyvenimo kokybės kaitą, taikant virtualios realybės programą. Uždaviniai:

1. Įvertinti asmenų patyrusių galvos smegenų infarktą, apatinių galūnių funkcijos, eisenos, pusiausvyros bei gyvenimo kokybės kaitą po taikytų virtualios realybės užsiėmimų.
2. Įvertinti asmenų patyrusių galvos smegenų infarktą, apatinių galūnių funkcijos, eisenos, pusiausvyros bei gyvenimo kokybės kaitą po įprastinės kineziterapijos.
3. Palyginti asmenų patyrusių galvos smegenų infarktą, apatinių galūnių funkcijos, pusiausvyros, eisenos, bei gyvenimo kokybės kaitą taikant virtualios realybės užsiėmimus ir įprastinę kineziterapiją. Tyrimo metodai - pusiausvyrai vertinti - Berg pusiausvyros skalė, stotis ir eiti testas. Eisenai vertinti - Wisconsino eisenos skalė. Apatinių galūnių funkcijai vertinti - modifikuotas Fugl-Meyer testas (apatinių galūnių vertinimas). Įvertinti gyvenimo kokybę - insulto poveikio skalė. Tiriamieji įvertinti du kartus: prieš ir po tyrimo praėjus 24 dienoms. Tiriamieji - tyrime dalyvavo 42 asmenys patyrę galvos smegenų infarktą. Visi tiriamieji turėjo atitikti įtraukimo kriterijus: 50-80 metų amžiaus, diagnozuotas galvos smegenų infarktas su hemipareze (Oxford raumenų jėgos skalė >2), neturintys sunkių pažinimo funkcijų sutrikimo (Mini protinės būklės testas >11) ir sutikimą dalyvauti tyrime. Neįtraukimo kriterijai: nestabili sveikatos būklė, sunki demencija ar afazija, reikšmingas klausos ar regos sutrikimas, stūmimo sindromas, stiprus spastiškumas (Modifikuota Ashwortho skalė ne daugiau kaip 3 balai) ar drebulys. Tiriamieji atsitiktinės atrankos būdu išskirstyti į dvi grupes: eksperimentinę virtualios realybės ir kontrolinę įprastos kineziterapijos. Abiejuose grupėse buvo po 21 tiriamąjį. Tiriamųjų amžius svyravo nuo 53 iki 80 metų. Eksperimentinė virtualios realybės grupė 6 kartus per savaitę po 30 minučių iš viso 24 dienas atliko virtualios realybės užduotis lavinančias pusiausvyrą, eiseną ir apatinių galūnių funkciją. Kontrolinė įprastos kineziterapijos grupė 6 kartus per savaitę po 30 minučių iš viso 24 dienas atliko pusiausvyros, eisenos ir apatinių galūnių funkciją gerinančius pratimus. Išvados:
4. Taikant virtualios realybės programą asmenims patyrusiems galvos smegenų infarktą stebimas teigiamas poveikis pusiausvyrai, eisenai, apatinių galūnių funkcijai bei gyvenimo kokybei.
5. Taikant įprastinę kineziterapiją asmenims patyrusiems galvos smegenų infarktą stebimas teigiamas poveikis pusiausvyrai, eisenai, apatinių galūnių funkcijai bei gyvenimo kokybei.
6. Lyginant virtualios realybės programą ir įprastinę kineziterapiją asmenims patyrusiems galvos smegenų infarktą stebimas didesnis poveikis taikant virtualią programą apatinių galūnių funkcijai gerinti.

Julija Valiulytė. Aerobinės veiklos, atliekamos nuotoliniu būdu, poveikis migrena sergančių asmenų simptomams, stresui, miego kokybei bei šių rodiklių sąsajos su funkcine būkle. Magistro baigiamasis darbas. Darbo vadovė – prof. Eglė Lendraitienė, Lietuvos sveikatos mokslų universitetas, Medicinos akademija, Slaugos fakultetas, Reabilitacijos klinika. Kaunas, 2024; 85 p. Darbo tikslas: įvertinti aerobinės veiklos ir įprastinės kineziterapijos, atliekamos nuotoliniu būdu, poveikį migrena sergančių asmenų simptomams, stresui, miego kokybei bei sąsają su šių rodiklių funkcine būkle. Uždaviniai: 1.Įvertinti kvėpavimo funkcijos, širdies – kraujagyslių sistemos pajėgumo ir funkcijos kaitą pirmoje ir antroje tiriamojoje grupėje atliekant pratimus nuotoliniu būdu asmenims, sergantiems migrena. 2. Įvertinti miego kokybės, streso, skausmo intensyvumo, trukmės bei dažnio, tablečių vartojimo kiekio bei migrenos simptomų kaitą pirmoje ir antroje tiriamojoje grupėje atliekant pratimus nuotoliniu būdu asmenims, sergantiems migrena. 3. Palyginti rodiklių kaitą tarp grupių. 4. Nustatyti sąsajas tarp asmenų, atlikusių aerobinę veiklą bei įprastinę kineziterapiją, skausmo intensyvumo, trukmės ir dažnio bei funkcinių testų, streso ir miego kokybės. Tyrimo metodika: ekspermentinis grupių tyrimas, kurio metu atliekama aerobinė veikla ir įprastinė kineziterapija asmenims, sergantiems migrena. Pratimai atliekami 3 kartus per savaitę po 45 minutes 3 mėnesius. Prieš atliekant tyrimą ir po jo vertinama:

1. Skausmo vertinimas – intensyvumas (SAS), trukmė vartojant vaistus bei jų nevartojant, dažnis, suvartotų tablečių nuo skausmo kiekis;
2. Migrenos simptomai - anketiniai duomenys;
3. Miego kokybės vertinimas - Pitsburgo miego kokybės klausimynas;
4. Streso vertinimas – suvokiamo streso skalė (Perceived Stress Scale);
5. Kvėpavimo funkcija - Henčo ir Štangės mėginiai, kvėpavimo dažnis;
6. Širdies – kraujagyslių sistemos pajėgumas - Harvardo Steptesto Indeksas;
7. Širdies – kraujagyslių sistemos funkcija - širdies susitraukimų dažnis ramybės metu, arterinis kraujo spaudimas. Tiriamieji: asmenys, sergantys migrena. Tiriamųjų įtraukimo į biomedicininį tyrimą kriterijai: galvos skausmo priepuoliai trunka 4-72 val., skausmo intensyvumas – 4 – 10 balai, mažas arba vidutinis fizinis aktyvumo lygis, migrenai būdingi simptomai (skausmas vienoje galvos pusėje, pykinimas, vėmimas, jautrumas šviesai, skausmas stiprėja lipant laiptais ar užsiimant panašia kasdiene fizine veikla, viduriavimas, neryškus matymas/dvejinimasis/mirguliavimas/tamsios dėmės/regėjimo praradimas, vienos kūno pusės dilgčiojimas arba tirpimas, nesugebėjimas aiškiai kalbėti, sunkumo jausmas rankose ir kojose, skambesys ausyse), migrena yra nustatyta gydytojo neurologo, nėra nustatyta neurologinių, širdies – kraujagyslių sistemos, kvėpavimo, onkologinių bei kitų ligų. Darbo išvados: 1. Atliekama aerobinių pratimų programa kombinuota su ėjimu pagerino kvėpavimo sistemos funkciją, širdies – kraujagyslių sistemos pajėgumą bei sumažino širdies susitraukimų dažnį ramybės metu asmenims, sergantiems migrena. Atliekama įprastinės kineziterapijos programa sumažino širdies susitraukimų dažnį ramybės metu asmenims, sergantiems migrena.

2. Atliekama aerobinių pratimų programa kombinuota su ėjimu sumažino didžiausią migreninį skausmą, skausmo dažnį, trukmę, suvartojamų tablečių nuo skausmo kiekį, migrenos simptomus, stresą bei pagerino miego kokybę asmenims, sergantiems migrena. Atliekama įprastinės kineziterapijos programa sumažino migreninio skausmo dažnį bei migrenos simptomus asmenims, sergantiems migrena.
3. Atliekama aerobinių pratimų programa kombinuota su ėjimu labiau sumažino migrenos dažnį, migrenos simptomų pasireiškimą, širdies susitraukimų dažnį ramybės metu, nei atliekama įprastinės kineziterapijos programa asmenims, sergantiems migrena.
4. Pirmojoje ir antroje tiriamojoje grupėje nustatytos vidutinio stiprumo sąsajos tarp migrenos didžiausio skausmo intensyvumo ir miego kokybės pokyčių, tarp migrenos didžiausio skausmo intensyvumo ir streso pokyčių, tarp migrenos didžiausio skausmo intensyvumo ir Harvardo Steptesto indekso pokyčių, tarp miego kokybės ir streso pokyčių, tarp skausmo dažnio ir miego kokybės pokyčių, o vidutinio stiprumo atvirkštinės sąsajos nustatytos tarp migrenos skausmo trukmės pokyčio ir Harvardo Steptesto indekso pokyčių, tarp miego kokybės pokyčio ir Henčo mėginio pokyčio rezultatų. Antroje tiriamojoje grupėje nustatytos vidutinio stiprumo atvirkštinės sąsajos tarp migrenos simptomų klausimyno įverčio ir Harvardo Steptesto indekso pokyčių, tarp Štangės mėginio ir širdies susitraukimų dažnio ramybės metu pokyčių.

Tyrimo tikslas: įvertinti aerobinių pratimų įtaką pacientų, sergančių II tipo cukriniu diabetu, funkcinei būklei. Tyrimo uždaviniai:

1. Įvertinti gyvenimo kokybės pokytį sergantiesiems II tipo cukriniu diabetu;
2. Įvertinti antropometrinių matavimų pokytį sergantiesiems II tipo cukriniu diabetu;
3. Įvertinti funkcinių rodiklių pokytį sergantiesiems II tipo cukriniu diabetu. Tyrimo metodika: klinikinis atsitiktinių imčių tyrimas atliktas 2023 m. kovo – lapkričio mėn., privačioje klinikoje UAB „SG klinika“. Imtis – 80 asmenų. Tiriamieji naudojant klinikinių tyrimų atsitiktinės atrankos įrankį suskirstyti į dvi homogeniškas grupes: I intervencinė grupė (n=40), kuriai atliekama kineziterapija, ir II kontrolinė grupė (n=40), kuriai kineziterapija nėra skiriama. Pirminio ištyrimo metu tiriamieji užpildė anketinę apklausą ir atlikti gyvybinių parametrai (ŠSD, AKS), kūno matmenų antropometriniai matavimai (ūgis, svoris, KMI, LKS, KRS ir LKM skaičiavimai), fizinio pajėgumo vertinimas (6 MĖT), plaštakos griebimo jėgos matavimas (dinamometrija) ir subjektyvus gyvenimo kokybės vertinimas (WHOQOL-BREF). Tyrimo pabaigoje matavimai pakartoti. Tyrimo trukmė – 12 savaičių. Tiriamoji grupė 12 savaičių turėjo atlikti vidutinio intensyvumo aerobinius pratimus pagal sudarytą programą: 1) pirmas 4 sav. pratimai atliekami 3 k./sav. po 45 min.; 2) kitas 4 savaites pratimai atliekami 4 k./sav. po 45 min.; 3) paskutines 4 savaites pratimai atliekami 3 k./sav. po 60 min. Duomenų analizė atlikta naudojantis IBM SPSS Statistics 29.0 programine įranga. Normalumo prielaidai tikrinti, kai imties tūris buvo didesnis nei 50, taikytas Kolmogorovo-Smirnovo kriterijus, kitu atveju – Shapiro Wilk kriterijus. Dviems priklausomoms imtims palyginti, kai duomenys tenkino normalumo prielaidą, taikytas porinis Stjudento t kriterijus, kitu atveju taikytas neparametrinis Vilkoksono kriterijus. Dviems nepriklausomoms imtims palyginti, kai duomenys tenkino normalumo prielaidą taikytas Stjudento t kriterijus, o kai duomenys netenkino normalumo prielaidos, taikytas Mano-Vitnio-Vilkoksono kriterijus. Kiekybiniai duomenys, kurie tenkino normalumo prielaidą, pateikiami kaip aritmetinis vidurkis (m) ir standartinis nuokrypis (SN) – m(±SN). Kiekybiniai duomenys, kurie buvo analizuoti taikant neparametrinius kriterijus pateikiami kaip mediana (Md), pirmasis (Q1) ir trečiasis (Q3) kvartiliai, vidurkis (m) – Md(Q1-Q3; m). Kokybinei duomenų analizei taikytas Chi kvadratas. Dviejų kiekybinių kintamųjų priklausomybei vertinti, kai duomenys netenkino normalumo prielaidos skaičiuotas Spirmeno koreliacijos koeficientas (rS), o kai duomenys tenkino normalumo prielaidą, tiesinei kintamųjų priklausomybei tenkinti skaičiuotas Pirseno koreliacijos koeficientas (rP). Ryšys, kai |r|≤0,3, laikytas silpnu, kai 0,3<|r|≤0,7 ryšys laikytas vidutinio stiprumo, o kai |r|>0,7 – laikytas stipriu. Skirtumai, kai p<0,05 laikyti statistiškai reikšmingais. Tyrimo dalyviai: 18-65 metų amžiaus vyrai ir moterys, sergantys T2CD ≥5 metus, kontroliuojama T2CD ligos eiga, be gretutinių ligų. Išvados:
4. Taikyti aerobiniai pratimai pagerino sergančiųjų II tipo cukriniu diabetu gyvenimo kokybę.
5. Taikyti aerobiniai pratimai statistiškai reikšmingai pagerino sergančių II tipo cukriniu diabetu svorį, KMI, liemens-klubų apimčių santykį, kūno riebalų santykį bei liesąją raumenų masę.
6. Po taikytų aerobinių pratimų normalizavosi ir pagerėjo sergančių II tipo cukriniu diabetu funkciniai organizmo rodikliai – funkcinis pajėgumas, plaštakos griebimo jėga, AKS ir ŠSD.

Kūrybinių metodų taikymas ergoterapijoje siekiant pagerinti onkologinių pacientų savarankiškumą ir psichoemocinę būklę. Bakalauro baigiamasis darbas. Darbo vadovė: Dr. Jolita Rapolienė. Lietuvos sveikatos mokslų universitetas, Medicinos akademija, Slaugos fakultetas, Reabilitacijos klinika. Kaunas, 2024. Tyrimo tikslas. Nustatyti skirtingų ergoterapijos metodų poveikį onkologinių pacientų savarankiškumui ir psichoemocinei būklei. Tyrimo uždaviniai. 1. Įvertinti onkologinių pacientų psichoemocinę būklę prieš ir po ergoterapijos procedūrų 2. Įvertinti onkologinių pacientų savarankiškumą prieš ir po ergoterapijos procedūrų. 3. Palyginti skirtingus ergoterapijos metodus onkologine liga sergančių pacientų savarankiškumo ir psichoemocinės būklės kaitai. Tyrimo metodai. 1. SF – 36 klausimynas reabilitacijos pradžioje ir pabaigoje. 2. Statistinė duomenų analizė, atlikta naudojant „SPSS 27“ duomenų kaupimo ir analizės paketą bei Microsoft Excel 2007 metų programą. Tiriamieji. Tyrime dalyvavo 30 onkologinių pacientų, kurie buvo suskirstyti į tris grupes: kontrolinėje grupėje buvo pacientai, kuriems nepaskirta ergoterapija, I grupėje esantiems pacientams buvo taikoma įprastinė ergoterapija, II grupės pacientams buvo taikoma ergoterapija paremta kūrybiniais metodais. Išvados. 1.Nustatyta, kad tiriamiesiems, kuriems buvo taikyta ergoterapija paremta kūrybiniais metodais, psichoemocinė būklė statistiškai reikšmingai pakito. I grupės ir kontrolinės grupės tiriamiesiems statistiškai reikšmingas skirtumas nebuvo nustatytas. 2.Visų grupių tiriamiesiems savarankiškumas tyrimo pabaigoje statistiškai reikšmingai pagerėjo 3.Palyginus skirtingų ergoterapijos metodų savarankiškumo ir psichoemocinės būklės rezultatus, didžiausias savarankiškumo ir psichoemocinės būklės pokytis buvo nustatytas II grupėje, kurioje buvo taikoma ergoterapija paremta kūrybiniais metodais.

SANTRAUKA Simona Kipšaitė. Vaikų, turinčių raidos sutrikimų, judesio planavimo ir sensorinių dirgiklių toleravimo kaita, taikant sensorinės integracijos lavinimą. Bakalauro baigiamasis darbas. Darbo vadovė – Asistentė Šarūnė Tamulionytė. Lietuvos sveikatos mokslų universitetas, Medicinos akademija, Slaugos fakultetas, Reabilitacijos Klinika. Kaunas, 2024; 45 lap. Tikslas: Įvertinti vaikų, turinčių raidos sutrikimų, judesių planavimo ir sensorinių dirgiklių toleravimo kaitą, taikant sensorinės integracijos lavinimą. Uždaviniai: 1. Įvertinti vaikų, turinčių raidos sutrikimų, sensorinės integracijos sunkumus prieš ir po ergoterapijos. 2. Įvertinti vaikų, turinčių raidos sutrikimų, judesių planavimą prieš ir po sensorinės integracijos lavinimo. 3. Įvertinti vaikų, turinčių raidos sutrikimų, judesio planavimo ir sensorinės integracijos sunkumų sąsajas. Tyrimo metodai. 1. Sensorinis vertinimas. 2. Judesių planavimo vertinimas. 3. Autorės sukurta anketinė apklausa tėvams. 4. Statistinė duomenų analizė, atlikta naudojant duomenų kaupimo ir analizės „SPSS 27“ programos paketą. Tiriamieji. Tyrimui buvo surinkta 7-10 metų amžiaus 10 vaikų, turinčių raidos sutrikimų, sensorinės integracijos ir judesio planavimo sunkumų, duomenys prieš ir po sensorinės integracijos intervencijos taikymo. Išvados. 1. Vaikams, turintiems raidos sutrikimų, prieš intervenciją pasireiškė neadekvačios reakcijos į įvairius sensorinius dirgiklius, po taikytos sensorinės integracijos intervencijos pastebimas statistiškai reikšmingas pagerėjimas (p<0,05). 2. Vaikams, turintiems raidos sutrikimų, prieš intervenciją pasireiškė judesio planavimo sunkumų, po taikytos sensorinės integracijos intervencijos statistiškai reikšmingai pagerėjo judesio planavimo ir pradėjimo, tinkamos jėgos panaudojimo, judesio atlikimo trukmės ir tikslumo bei sėkmingo judesio atlikimo sritys (p<0,05). 3. Vaikų, turinčių raidos sutrikimų, judesio planavimo ir sensorinės integracijos sunkumų kaitos sąsajos nėra statistiškai reikšmingos, tačiau pastebimas vidutinio stiprumo ryšys tarp regimojo dėmesingumo ir propriocepcijos sistemų bei judesio tinkamos jėgos, trukmės ir tikslumo sričių.

Loreta Žilinskaitė. Sergančiųjų demencija kognityvinių funkcijų bei savarankiškumo kaita taikant skirtingas ergoterapijos programas. Magistro baigiamasis darbas. Darbo vadovė – Dr. Jolita Rapolienė. Lietuvos sveikatos mokslų universitetas, Medicinos akademija, Slaugos fakultetas, Reabilitacijos klinika, Kaunas, 2024; 62 p. Tyrimo tikslas. Nustatyti sergančiųjų demencija kognityvinių funkcijų bei savarankiškumo kaitą taikant skirtingas ergoterapijos programas. Tyrimo uždaviniai.

1. Įvertinti sergančiųjų demencija kognityvines funkcijas prieš ir po ergoterapijos.
2. Įvertinti sergančiųjų demencija savarankiškumą prieš ir po ergoterapijos.
3. Palyginti sergančiųjų demencija kognityvinių funkcijų ir savarankiškumo kaitą tarp grupių taikant įprastinę ergoterapiją ir išmaniąją kaiščių lentą. Tyrimo metodika. Tyrimo kontingentą sudarė 20 asmenų turinčių demencijos požymių, kurie gyvena globos namuose. Tyrimo dalyviai buvo supažindinti su tyrimo tema, tikslu, naudojamomis priemonėmis. Tiriamieji buvo suskirstyti į I ir II tiriamųjų grupę. I tiriamųjų grupei buvo taikoma įprastinė ergoterapija, II tiriamųjų grupei buvo taikoma ergoterapija su išmaniąja kaiščių lenta. I grupės tiriamiesiems buvo atlikta 20 individualių užsiėmimų, kurių dažnis: 2 - 3 kartai per savaitę po 45 min. - 1 val., o II grupės tiriamiesiems buvo atlikta 20 individualių užsiėmimų, kurių dažnis: 2 - 3 kartai per savaitę po 25 - 30 min. Tiriamųjų kognityvinėms funkcijoms ir savarankiškumui kasdienėje veikloje nustatyti buvo naudojami šie instrumentai:
4. Monrealio kognityvinių sugebėjimų vertinimo testas MoCA – įvertinti kognityvines funkcijas.
5. Kasdienės veiklos vertinimo testas ADL – įvertinti savarankiškumą. Išvados.
6. Prieš ergoterapiją visiems tiriamiesiems buvo nustatytas sunkus kognityvinių funkcijų sutrikimas. Po ergoterapijos abiejų grupių tiriamiesiems buvo nustatytas vidutinis kognityvinių funkcijų sutrikimas, gauti skirtumai statistiškai reikšmingi.
7. Nustatyta, kad abiejų grupių tiriamųjų savarankiškumas po ergoterapijos statistiškai reikšmingai pagerėjo.
8. Palyginus sergančiųjų demencija kognityvinių funkcijų ir savarankiškumo kaitą tarp grupių taikant skirtingas ergoterapijos programas statistiškai reikšmingas skirtumas nenustatytas

Paulina Kasinskytė. Sergančiųjų galvos smegenų insultu savarankiškumo ir gyvenimo kokybės kaita, rankos funkcijai lavinti taikant robotinę sistemą ir veidrodžio terapiją. Bakalauro baigiamasis darbas. Darbo vadovė - asistentė Erika Endzelytė. Lietuvos sveikatos mokslų universitetas, Medicinos akademija, Slaugos fakultetas, Reabilitacijos klinika, neuroreabilitacijos skyrius. Kaunas, 2024 p. Tikslas – įvertinti sergančiųjų galvos smegenų insultu savarankiškumo ir gyvenimo kokybės kaitą, rankos funkcijai lavinti taikant robotinę sistemą ir veidrodžio terapiją. Uždaviniai:

1. Įvertinti pacientų, patyrusių galvos smegenų insultą, savarankiškumą, rankos funkciją ir gyvenimo kokybę reabilitacijos pradžioje.
2. Įvertinti pacientų, patyrusių galvos smegenų insultą, savarankiškumą, rankos funkciją ir gyvenimo kokybę reabilitacijos pabaigoje.
3. Palyginti pacientų savarankiškumo, rankos funkcijos ir gyvenimo kokybės kaitą, taikant skirtingas ergoterapijos programas. Tyrimo metodika: Atliktas tyrimas yra kiekybinė turinio analizė. Tiriamiesiems atliktas instrumentinis vertinimas reabilitacijos pradžioje ir pabaigoje. Tyrimo instrumentai: modifikuotas Fugl-Meyer viršutinių galūnių motorinės funkcijos vertinimas – įvertinti viršutinių galūnių funkciją. Funkcinio nepriklausomumo testas – savarankiškumui vertinti. Lovett testas, dinamometrija – rankų raumenų jėgai vertinti. Su insultu susijusios gyvenimo kokybės klausimynas – gyvenimo kokybei vertinti. Tiriamieji – asmenys patyrę galvos smegenų insultą, turintys rankos funkcijos sutrikimą, protinė būklė vertinant Trumpu protinės būklės tyrimu > 20 balų. Darbo išvados:
4. Įvertinus asmenų, patyrusių galvos smegenų insultą, savarankiškumą, nustatyta, kad savarankiškumas buvo sutrikęs visose kasdienėse veiklose, taip pat visiems tiriamiesiems buvo nustatytas žymus rankos funkcijos sutrikimas. Daugiausia su gyvenimo kokybe susijusių sunkumų kilo asmeninės priežiūros, funkcinio judėjimo, mąstymo srityse.
5. Nustatyta, kad po taikytos ergoterapijos pagerėjo asmenų patyrusių galvos smegenų insultą, savarankiškumas visose kasdienėse veiklose, bei gyvenimo kokybė. Rankos funkcija ir raumenų jėga reikšmingai nepakito.
6. Asmenų, kuriems buvo taikoma tiek robotinė terapija, tiek veidrodžio terapija, pagerėjo savarankiškumas, visose kasdienėse veiklose tačiau lyginant tarp grupių statistiškai reikšmingai nesiskyrė. Gyvenimo kokybė statistiškai reikšmingiau pakito veidrodžio terapijos grupėje. Rankos funkcija ir raumenų jėga tarp grupių nesiskyrė.

Eglė Naujalytė. Skirtingų ergoterapijos metodų poveikis asmenų patyrusių galvos smegenų insultą pažeistos rankos funkcijos bei savarankiškumo atsigavimui ankstyvuoju reabilitacijos etapu. Bakalauro baigiamasis darbas. Darbo vadovė – Dr. Prof. Daiva Petruševičienė. Lietuvos sveikatos mokslų universitetas, Medicinos akademija, Slaugos fakultetas, Reabilitacijos klinika. Kaunas, 2024; 59 p. Tyrimo tikslas. Įvertinti skirtingų ergoterapijos metodų poveikį asmenų patyrusių galvos smegenų insultą pažeistos rankos funkcijos bei savarankiškumo atsigavimui ankstyvuoju reabilitacijos etapu. Tyrimo uždaviniai. 1. Įvertinti ergoterapijos ir judesių suvaržymo metodo poveikį asmenų patyrusių galvos smegenų insultą pažeistos rankos funkcijai bei savarankiškumui ankstyvuoju reabilitacijos etapu. 2. Įvertinti ergoterapijos ir interaktyvaus metodo poveikį asmenų patyrusių galvos smegenų insultą pažeistos rankos funkcijai bei savarankiškumui ankstyvuoju reabilitacijos etapu. 3. Palyginti skirtingų ergoterapijos metodų poveikį asmenų patyrusių galvos smegenų insultą pažeistos rankos funkcijai bei savarankiškumui ankstyvuoju reabilitacijos etapu Tyrimo metodai. 1.Trumpas protinės būklės tyrimą. 2. Funkcinis nepriklausomumo nustatymo testas. 3. Dinamometrija. 4. Modifikuota Fugl-meyer skalė. 5. Rankos funkcijos lavinimo programa „ArmeoSpring“. 6. Judesių suvaržymo terapija. 7. Duomenų statistinė analizė atlikta naudojant „Microsoft Excel 2021“ ir „SPSS 27“ programos paketą. Tiriamieji. Tyrime dalyvavo 26 pacientai, patyrę galvos smegenų insultą. Buvo sudarytos dvi grupės: pirmoje poveikio grupėje buvo taikoma rankos funkcijos lavinimo programa ,,Armeo Spring‘‘ ir įprastinė ergoterapija, o antroje grupėje judesių suvaržymo terapija ir įprastinė ergoterapija. Darbo išvados. 1.Nustatyta, kad asmenims, patyrusiems galvos smegenų insultą, taikant ergoterapijos ir judesių suvaržymo terapijos metodo poveikį statistiškai reikšmingai pagerėjo pažeistos rankos funkcija bei savarankiškumas ankstyvuoju reabilitacijos etapu (p<0,05). 2.Nustatyta, kad asmenims, patyrusiems galvos smegenų insultą, taikant ergoterapijos ir interaktyvaus metodo poveikį statistiškai reikšmingai pagerėjo pažeistos rankos funkcija bei savarankiškumas ankstyvuoju reabilitacijos etapu (p<0,05). 3. Nustatyta, kad asmenims, patyrusiems galvos smegenų insultą, taikant ergoterapiją bei interaktyvų metodą stebimas didesnis reikšmingas (p<0,05) pažeistos rankos funkcijos atsigavimas, lyginant su grupe, kuriai taikyta ergoterapija su judesių suvaržymo terapija. Lyginant savarankiškumo kaitą ankstyvuoju reabilitacijos etapu statistiškai reikšmingo skirtumo tarp grupių nenustatyta (p>0,05).

Mykolė Kriukaitė. Priešoperacinės kineziterapijos įtaka kvėpavimo funkcijai, mobilumui ir stacionarizavimo trukmei po krūtinės ląstos operacijos. Magistro baigiamasis darbas. Darbo vadovė – prof. dr. Inesa Rimdeikienė, Lietuvos sveikatos mokslų universitetas, Medicinos akademija, Slaugos fakultetas, Reabilitacijos klinika. Kaunas, 2024, psl. 60. Darbo tikslas: ištirti priešoperacinės kineziterapijos įtaką kvėpavimo funkcijai, mobilumui ir stacionarizavimo trukmei po atviros krūtinės ląstos operacijos. Darbo uždaviniai:

1. Įvertinti priešoperacinės kineziterapijos procedūros įtaką kvėpavimo funkcijai po atviros krūtinės ląstos operacijos.
2. Įvertinti priešoperacinės kineziterapijos procedūros įtaką mobilumui po atviros krūtinės ląstos operacijos.
3. Įvertini priešoperacinės kineziterapijos procedūros sąsajas su stacionarizavimo dienų skaičiumi po atviros krūtinės ląstos operacijos.
4. Palyginti tiriamųjų grupės rezultatus su kontrolinės grupės rezultatais. Tyrimo metodika: Tyrimas buvo atliktas 2023.05-2024.02 Lietuvos Sveikatos Mokslų Universiteto Ligoninėje Kauno Klinikos; Širdies, krūtinės ir kraujagyslių chirurgijos klinikos; Širdies chirurgijos skyriuje. Tyrime dalyvavo 55 tiriamieji, tiriamojoje grupėje 28 ir kontrolinėje grupėje 27 pacientai, kurie buvo stacionarizuoti dėl planinės atviros širdies operacijos. Tiriamajai grupei buvo taikyta viena priešoperacinė kineziterapijos procedūra, kurią sudaro: kvėpavimo pratimų mokymas, saugumo priemonių ir mobilumo mokymas poopereaciniu laikotarpiu, supažindinimas su ankstyvos kineziterapijos svarba ir jos įtaka atsigavimui. Kontrolinės grupės tiriamiesiems buvo taikoma įprasta gydymo eiga. Visi tiriamieji buvo vertinami du kartu po operacijos, pirmą kartą per pirmas 24 valandas po perkėlimo iš intensyvios terapijos skyriaus į kardiochirurgijos skyrių, antras vertinimas buvo atliktas po 6 stacionarizavimo dienų. Vertinimą sudarė – spirometrija, krūtinės ląstos ekskursijos vertinimas (centimetrine juostele) ir mobilumo vertinimas (BMAT skale) bei fiksuojamos intensyvios terapijos skyriaus ir ligoninės stacionarizavimo trukmės datos. Išvados:
5. Priešoperacinės kineziterapijos procedūra neturėjo statistiškai reikšmingos įtakos kvėpavimo funkcijai po atviros krūtinės ląstos operacijos.
6. Priešoperacinės kineziterapijos procedūra neturėjo statistiškai reikšmingos įtakos mobilumui po atviros krūtinės ląstos operacijos.
7. Priešoperacinės kineziterapijos procedūra neturėjo statistiškai reikšmingų sąsajų su stacionarizavimo dienų skaičiumi po atviros krūtinės ląstos operacijos.
8. Lyginant priešoperacinės procedūros įtaką tarp tiriamosios ir kontrolinės grupės kvėpavimo funkcijos, mobilumo ir hospitalizacijos trukmės rezultatų reikšmingas skirtumas nenusatytas.