KARDIOLOGIJOS INSTITUTAS (10)

Several studies have documented reverse zoonotic transmission of SARS-CoV-2, including in farmed mink which are susceptible to human respiratory viruses and are known for serving as a reservoir capable of generating new virus variants in densely populated farms. Here, we present the results of a genomic investigation launched in response to detected human infections with mink-origin SARS-CoV-2 lineages, and show evidence of at least 14 high-confidence introductions of SARS-CoV-2 from humans into farmed mink in Lithuania where sustained transmission in farmed mink lasted up to a year. We estimated the most likely timeframes for these introductions encompassing at least six SARS-CoV-2 lineages, some of which were already extinct in humans, with Bayesian phylogenetic and molecular clock analyses. This study highlights the public health risks posed by fur farms and underscores that passive genomic surveillance systems are ineffective without the active involvement and expertise of responsible institutions.

Istoriškai riebalinis audinys buvo laikomas tik apsauginiu organų sluoksniu ar energijos rezervuaru, tačiau išsamesni tyrimai parodė, jog jis yra svarbus endokrininis organas, atliekantis reikšmingą vaidmenį įvairiuose metaboliniuose procesuose. Įrodyta, kad nutukimas lemia sisteminį uždegimą, dislipidemiją, atsparumą insulinui ir endotelio disfunkciją, taip sudarydamas palankias sąlygas aterogenezei. Tuo tarpu epikardinis ir perivaskulinis riebalinis audinys dėl savo artimo anatominio ryšio su miokardu ir vainikinėmis arterijomis daro tiesioginį poveikį kraujagyslių sienelėms per pakitusį adipokinų, citokinų ir kitų biologiškai aktyvių medžiagų išskyrimą. Šių riebalinių audinių disfunkcija skatina kraujagyslių uždegimą, endotelio pažaidą ir didelės rizikos aterosklerozinių plokštelių formavimąsi. Vis gausėjant įrodymų apie jų reikšmę širdies ir kraujagyslių ligų patogenezei, epikardinis ir perivaskulinis riebalinis audinys tampa ne tik svarbiais širdies ir kraujagyslių ligų rizikos biožymenimis, bet ir perspektyviais terapiniais taikiniais, kurių modifikavimas galėtų prisidėti prie efektyvesnės aterosklerozės prevencijos ir gydymo.

Šiame straipsnyje apžvelgiami pagrindiniai molekuliniai, ląsteliniai ir genetiniai mechanizmai, lemiantys aterosklerozės vystymąsi ir aterosklerozinės plokštelės biologinį aktyvumą. Aptariami tradiciniai aterosklerozės rizikos veiksniai, genetinis polinkis sirgti šia liga ir nuo aterosklerozės apsaugančių procesų tarpusavio sąveika. Širdies ir kraujagyslių ligos (ŠKL) išlieka viena pagrindinių sergamumo ir mirtingumo priežasčių tiek Lietuvoje, tiek pasaulyje, o jos klinikinės išraiškos dažniausiai yra ilgalaikio, biologiškai aktyvaus aterosklerozinio proceso pasekmė. Šis procesas nėra vien pasyvus lipidų kaupimasis arterijų sienelėje, tai sudėtinga, daugiapakopė lėtinė uždegiminė liga, apimanti endotelio disfunkciją, lipidų apykaitos sutrikimus, įgimto ir įgyto imuniteto aktyvaciją, kraujagyslių lygiųjų raumenų ląstelių fenotipo pokyčius bei trombozės mechanizmų aktyvavimą (1 pav.) [1, 2].

Aterosklerozė yra lėtinė uždegiminė kraujagyslių sienelių liga, viena svarbiausių sergamumo širdies ir kraujagyslių ligomis (ŠKL) bei mirštamumo priežasčių. Didelės rizikos aterosklerozinė plokštelė nėra vien anatominis radinys – tai aktyvus biologinis procesas, kurį lemia lipidų ir uždegimo sąveika. Siekiant lipidų kontrolės, svarbi ne tik mažo tankio lipoproteinų (MTL) koncentracija, bet ir kumuliacinė ekspozicija per gyvenimą, todėl ankstyvas ir intensyvus gydymas padeda mažinti nekrozinę šerdį (branduolį) ir stabilizuoti fibrozinę kepurėlę. Statinai išlieka pirmo pasirinkimo terapija, tačiau dažnai reikalinga ankstyva kombinuota lipidų mažinimo strategija (ezetimibas, PCSK9 inhibitoriai). Net ir pasiekus optimalią MTL koncentraciją, daliai pacientų išlieka liekamoji rizika, dažnai susijusi su uždegimu, vertinamu pagal didelio jautrumo C reaktyviojo baltymo (djCRB) koncentraciją. Liekamasis uždegimas didina širdies ir kraujagyslių išeičių riziką net esant tikslinėms MTL vertėms, todėl atrinktiems pacientams svarstytinas papildomas priešuždegiminis gydymas, įskaitant mažų dozių kolchiciną. Individualizuotas gydymas pagal plokštelės fenotipą (lipidinį, uždegiminį ar mišrų) leidžia efektyviau mažinti ŠKL įvykių riziką.

Neobstrukcinė vainikinių arterijų liga - tai vainikinių arterijų pažaida, kai aterosklerozinės plokštelės siaurina kraujagyslių spindį iki 50 proc. Klinikiniai tyrimai rodo, kad netgi nedidelės aterosklerozinės plokštelės, ypač turinčios didelės rizikos požymių, gali sukelti miokardo infarktą arba staigią mirtį. Dėl šios priežasties ikiklinikinės aterosklerozės diagnostika ir laiku taikomos prevencinės priemonės įgyja ypatingą reikšmę. Neobstrukcinių aterosklerozinių plokštelių diagnostikoje ypač svarbi daugiasluoksnė kompiuterinės tomografijos vainikinių arterijų angiografija, leidžianti įvertinti ne tik stenozės laipsnį, bet ir plokštelės struktūrą bei ūminių širdies ir kraujagyslių sutrikimų riziką. Pagrindinis šių pacientų gydymo tikslas - stabilizuoti plokštelę ir išvengti ligos progresavimo bei komplikacijų.

Lifestyle factors - such as dietary habits, physical activity, smoking, and sleep quality - are modifiable determinants that not only directly affect cardiovascular risk but also shape an individual’s self-rated health and mental wellbeing. However, the interrelationships among these domains remain inadequately understood. The aim of this study is a comprehensive assessment of complex factors - self-rated health, mental wellbeing, and lifestyle factors and their association with morbidity of ischemic heart disease (IHD).