Klimaitė, Raimonda

Autorius: Aistė Stonytė. Pavadinimas: Skydliaukės papilinės karcinomos klinikinių ir morfologinių pakitimų sąsajų įvertinimas tarp pacientų, gydytų LMSUL KK 2018–2022 metais. Tyrimo tikslas: Nustatyti skydliaukės papilinės karcinomos klinikinių ir morfologinių pakitimų sąsajas tarp pacientų, gydytų LSMUL KK 2018–2022 metais. Tyrimo uždaviniai: 1. Įvertinti skydliaukės papilinės karcinomos morfologinius pokyčius tarp pacientų, gydytų LSMUL KK 2018–2022 metais. 2. Nustatyti pacientų amžiaus ir lyties sąsajas su morfologiniais papilinės skydliaukės karcinomos ypatumais. 3. Įvertinti skirtingų papilinės skydliaukės karcinomos histologinių potipių sąsajas su morfologinėmis invazyvumo charakteristikomis. Tyrimo metodika: Retrospektyviai analizuoti 335 tiriamųjų (≥ 18 metų), kurie 2018–2022 m. LSMUL KK Chirurgijos klinikoje buvo operuoti dėl papilinės skydliaukės karcinomos (PSK), duomenys. Statistinė duomenų analizė atlikta naudojant programinės įrangos paketą „SPSS Statistics“ 31.0.Tyrimo rezultatai: Į tyrimą įtraukti 335 tiriamieji, kuriems 2018–2022 m. atliktas operacinis PSK gydymas. Didžiajai daliai tiriamosios imties nustatyta mikrokarcinoma (42,7 %). Tarp tiriamųjų intratiroidinis plitimas nustatytas 95,2 %, kapsulės peraugimas – 69,6 %, limfovaskulinis plitimas – 51,6 %, daugiažidiniškumas – 28,7 % atvejų. Palankios prognozės histologiniai potipiai nustatyti 80,6 % tiriamųjų. Didžiajai daliai pacientų nustatytos T1a (39,7 %), N0 (71,3 %) ir M0 (96,7 %) kategorijos. Tiriamiesiems, kuriems nustatyta T3 ir T4, dažniau būdinga N1 kategorija (p < 0,05). T3 ir T4 turintiems navikams dažniau būdingas kapsulės peraugimas ir plitimas limfagyslėmis (p < 0,05). Pacientams, kuriems atlikta totalinė tiroidektomija, nustatytas didesnis pagrindinio naviko dydis nei atliekant hemitiroidektomiją (0,70 (0,20–9,50) cm lyginant su 1,15 (0,10–10,00) cm; p < 0,05). Tiriamųjų imtyje 80,6 % sudarė moterys ir 19,4 % vyrai. Moterų amžiaus vidurkis 52,26 (SN = 15,26), o vyrų – 50,54 (SN = 15,14) metai. Tarp lyčių nebuvo statistiškai reikšmingo skirtumo, vertinant T, N ir M kategorijų pasiskirstymą (p > 0,05). Dažniausiai tiek moterims, tiek vyrams nustatyta mikrokarcinoma (atitinkamai 40,0 % ir 53,8 %), tačiau rezultatai vertinant histologinių potipių pasiskirstymą tarp lyčių nebuvo statistiškai reikšmingi (p = 0,404). Vyrams dažniau nei moterims būdingas kapsulės peraugimas (p < 0,05). Lėtinio autoimuninio tiroidito paplitimas tarp moterų yra didesnis (41,9 % lyginant su 18,5 %; p < 0,05). Limfovaskulinio plitimo, intratiroidinio plitimo, pasiskirstymo abiejose skiltyse, daugiažidiniškumo paplitimas tarp lyčių statistiškai reikšmingai nesiskyrė (p > 0,05). Vidutinis tiriamųjų amžius 51,93 (SN = 15,23) metai. Tiriamųjų imtį sudarė 52,8 % < 55 m. ir 47,2 % ≥ 55 m. pacientų. Tarp jaunesnių nei 55 m. pacientų dažniau diagnozuota T1b kategorija, o tarp vyresnių –T3a kategorija (p < 0,05). ≥ 55 m. amžiaus žmonėms dažniau nustatyta N0 kategorija, o < 55 m. dažniau nustatyta N1 kategorija (p < 0,05). Įvertinta, kad ≥ 55 m. pacientams dažniau nustatytas klasikinis PSK histologinis potipis (33,5 % lyginant su 19,8 %; p < 0,05). ≥ 55 m. pacientai turi statistiškai reikšmingai daugiau židinių nei jaunesni (p < 0,05). Nenustatytas statistiškai reikšmingas skirtumas vertinant intratiroidinio plitimo, kapsulės peraugimo, limfovaskulinio plitimo, daugiažidiniškumo paplitimą tarp skirtingų amžiaus grupių (p > 0,05). Lėtinis autoimuninis tiroiditas dažniau nustatomas tarp jaunesniosios amžiaus grupės atstovų (p < 0,05). Nenustatyta statistiškai reikšminga sąsaja tarp histologinių PSK potipių ir pTNM kategorijų (p > 0,05). Nustatyta mažiausia pagrindinio naviko mediana buvo aukštų ląstelių PSK, o didžiausia – klasikinės PSK. Įvertinus intratiroidinio plitimo, limfovaskulinio plitimo, daugiažidiniškumo, kapsulės peraugimo, lėtinio autoimuninio tiroidito paplitimą tarp skirtingų histologinių potipių, nebuvo nustatytas statistiškai reikšmingas ryšys (p > 0,05). Naviko išplitimas abiejose skiltyse buvo dažnesnis tarp nepalankios prognozės PSK histologinių potipių (p < 0,05). Išvados: 1. Didžiajai daliai tiriamosios imties nustatyta mikrokarcinoma (42,7 %). Daugumai pacientų nustatytos T1 (39,7 %), N0 (71,3 %) ir M0 (96,7 %) kategorijos. Statistiškai reikšmingai dažniau T3 ir T4 kategorijų pacientams, nustatoma N1 kategorija (41,3 % lyginant su 23,5 %; p < 0,05). Didesnes kategorijas (T3 ir T4) turintiems navikams – dažnesnis kapsulės peraugimas (63,0 % lyginant su 25,3 %; p < 0,05) ir dažnesnis plitimas limfagyslėmis (69,6 % lyginant su 48,8 %; χ² = 6,859; p < 0,05). 2. Tarp lyčių nenustatyta reikšmingų skirtumų T, N ir M kategorijų pasiskirstyme (p > 0,05), abiejose grupėse dažniausiai diagnozuota mikrokarcinoma. Tačiau vyrams dažniau nustatytas kapsulės peraugimas (p < 0,05). Vyresniems pacientams dažniau diagnozuota T3a kategorija (p < 0,05), klasikinis histologinis potipis ir nustatytas didesnis navikinių židinių skaičius (p < 0,05). Jaunesniems pacientams po limfadenektomijos dažniau nustatytos limfmazgių metastazės (p < 0,05). 3. Nenustatytas statistiškai reikšmingas skirtumas įvertinant T, N, M kategorijų pasiskirstymą tarp skirtingų histologinių potipių (p > 0,05). Didžiausia pagrindinio ir suminio naviko dydžio mediana buvo diagnozavus klasikinį histologinį PSK potipį (atitinkamai 1,25 (0,25–10,00) cm ir 1,30 (0,20–10,50) cm. Nepalankios eigos histologiniai PSK potipiai dažniau pasiskirstę abiejose skiltyse (p < 0,05).

Introduction: Hypothyroidism disrupts multiple metabolic processes, affecting energy balance, lipid metabolism, thermoregulation, and insulin sensitivity.

Aim: To systematically assess the impact of hypothyroidism on metabolic health.

Methods: A systematic literature review was conducted using databases including PubMed, NCBI, ScienceDirect, SpringerLink, and Google Scholar, focusing on human studies published in the last 15 years.

Results: Hypothyroidism significantly reduces basal metabolic rate, increases lipid abnormalities, impairs thermoregulation, and raises insulin resistance, even in subclinical cases. These effects contribute to higher risks of cardiovascular disease and type 2 diabetes. Monitoring free T3 levels and implementing personalized treatment are crucial for preventing long-term complications.

Conclusions: Hypothyroidism, including subclinical forms, adversely affects metabolic health and increases the risk of serious complications. Early diagnosis and individualized management focusing on metabolic indicators are essential to improve outcomes and prevent long-term health issues.

Author: Joana Martins Pereira Title: The role of epigenetic markers for early detection of papillary thyroid carcinoma Aim and objectives: To systematically assess of epigenetic markers for early detection of papillary thyroid carcinoma.

1. Systematically group and qualitatively assess studies on PTEN methylation level changes as a diagnostic and prognostic marker for a papillary thyroid cancer.
2. Systematically group and qualitatively assess studies on RASSF1A methylation level changes as a diagnostic and prognostic marker for papillary thyroid cancer.
3. Systematically group and qualitatively assess studies on TERT methylation level changes as a diagnostic and prognostic marker for papillary thyroid cancer. Methodology: A retrospective analysis was conducted, and 40 articles were reviewed for relevance based on their content. The medical literature was sourced from PubMed, ScienceDirect, Springer Link and Google Scholar. Key search terms included: “epigenetic markers in thyroid cancer”, “PTEN, RASSF1A, TERT methylation in thyroid cancer”, “PTEN, RASSF1A, TERT diagnostic markers in thyroid cancer” and “PTEN, RASSF1A, TERT prognostic markers in thyroid cancer”. Results: This systematic review examined epigenetic markers as diagnostic and prognostic markers in early detection of PTC. PTEN methylation levels were found increased in PTC patients and there was strong association to lymph node metastasis. RASSF1A contribute to differentiation between benign thyroid lesions and malignant tumors. This biomarker is used to characterize the histological features of PTC. TERT methylation is linked to more advanced stage tumors. This marker plays a crucial role in stratify high risk PTC patients. Conclusions: PTEN methylation supports differentiation between thyroid cancer and benign nodules. There was no significant difference in specificity, sensitivity, or accuracy of PTEN in the diagnosis of PTC. PTEN methylation has value as prognostic indicator after thyroidectomy. RASSF1A methylation increases the malignance of thyroid cancer. There was no significant relationship between this gene methylation and diagnostic features. RASSF1A methylation is an important tool for histopathological diagnosis of FNAs. TERT methylation is correlated to old patient age and pathologic M stage. Elevated levels of this marker are associated with higher overall mortality, poor clinical outcomes. Helps predicting sensitivity to target therapy.